Pirmiausia, turbūt tuo, kad moterys narcizės labai subtiliai moka vilioti vyrus. Seksas joms – ne meilės Išraiška, bet priemonė tikslui pasiekti. Šiais laikais bent jau tarp lietuvių moterų narcizių siekiamiausias tikslas yra vedybinis antspaudas. Nesuklyskite: paties vyro tokioms moterims nereikia. Joms reikia tik naudos, kurią gali jis suteikti, pavyzdžiui, vedybinį statusą, išlaikymą, turtingesnį gyvenimą, aprūpinimą. Narcės šiek tiek panašios į barakudas, bet skirtingai negu plėšriosios žuvytės, narcės – gražiosios gėlytės – siekia kur kas daugiau nei naudos. Moterys narcizės savo vyrą padarys savo tarnu, vergu, asistentu, ant kurio galima rėkti, kurį galima trypti, niekinti. Narcių tikslas, kurio jos siekia pasitelkdamos seksą kaip ginklą, gali būti ir labai paptrastas – moteris narcizė užmezga santykius su vyru vien tam, kad įsirodytų sau, jog „yra vertinga“, „gali suvilioti“, „visi vyrai jai po kojom krenta“ ir t.t. Tarp kitko, reikia pridurti, kad labai dažnai narcizės moterys renkasi bendraamžius, šiek tiek jaunesnius vyrukus. Gali pasirinkti ir labai jauną, jeigu to reikės savo savivertės įsirodymui.
Skirtingai nei narcizams vyrams, kuriems seksas vis dėl to yra seksas ir pats savaime gali būti tikslu, vertybe, narcizėms moterims netgi ir tas seksas nereikalingas, jos turi kitų, jau minėtų tikslų. Tačiau tobulina visą savo sunkiąją artileriją, kaip galėtų sekso pagalba vyrą pavergti ir valdyti. Tomis temomis jos kalbasi nemažai su draugėmis, viena kitą moko, kaip „vyrą reikia laikyti po kabluku“, kaip manipuliuoti seksu, pavyzdžiui, viliojant vyrą didele iškirpte, aptemptu mini sijonu, visas tas grožybes demonstruoti ir staiga atsitraukti. Apie tokias moterų narcistines manipuliacijas galite paskaityti penktadieniais čia, Delfi Plius. Čia aprašyti tipiniai narcisiztiniai moterų žaidimėliai. Jie gali būti labai įvairūs, tačiau aišku viena – seksas narcizėms yra tik priemonė, ir, jei domėsitės, labai greit atpažinsite, kur natūrali moters meilė, natūralus geismas, o kur vaidyba, spektaklis. Orgazmo imitacija nėra būdinga vien narcizėms, dėl to nesusipainiokite ir neapsigaukite. Žiūrėkite į visumą faktų. O svarbiausia, jei moteris po sekso nėra švelni, jei nuo jūsų nusisuka, išeina arba ima elgtis bjauriai, pavyzdžiui pradeda jus skaudinti, įžeidinėti, vadinasi susidūrėte su narcize. Ir kai nutarsite su ja daugiau nesusitikti, po kelių dienų ji pati jus susiras ir bus labai meili. Taip vorė rezga savo tinklą, kad jus įpainiotų.
Moteriškas narcisizmas nuo vyriškojo skiriasi tuo, kad nėra labai akivaizdžiai demonstruojamas. Jis subtilesnis, labiau užmaskuotas. Moterys rečiau nei vyrai naudoja fizinį smurtą, dažniau pasitelkiamas emocinis šantažas, užgauliojimai. Tačiau jie dar pavojingesni. Nuo atviro galios demonstravimo galima labai greitai pabėgti, nes jį atpažinti lengva. Kojas panaudoti pagal paskirtį galima dar santykių pradžioje. Tuo tarpu psichologinis smurtas yra kur kas subtilesnis. Jam atpažinti prireikia daugiau laiko ir jėgų. O kuo daugiau laiko praeina, tuo labiau auka apraizgoma manipuliavimo siūlais. Moterys, turinčios narcistinį asmenybės sutrikimą savyje niekada neranda vidinio ramybės šaltinio. Tokios moterys arba gyvena visiškai priklausomos nuo savo partnerio ir jį nuolat, kuo toliau, tuo rafinuočiau terorizuodamos, reikalaudamos, jog šis atitiktų jog vyrai atitiktų jų susikurtą idealaus vyro įvaizdį, arba gyvena nepriklausomai, būdamos visiškai vienos ir nukrypdavo į visokiausius kraštutinius feminizmus.
Moterys narcizės, be kita ko, kur kas labiau išgyvena, ką apie jas yra kalbama kasdieniniame gyvenime, tuo tarpu vyrus narcizus kur kas labiau žeidžia kritika visuomeniniame gyvenime. Kai narcisistinė moteris visiškai prisitaiko prie aplinkos, ji tampa priklausoma nuo kitų žmonių ir jų norų. Tai darydama ji neigia savo pačios troškimus ir poreikius. Tai yra didelė kaina, kurią reikia sumokėti.
Kadangi moterys savo vidinę laimę paverčia tik išorinėmis aplinkybėmis, narcizių moterų, skirtingai nei narcizų vyrų, yra kur kas sudėtingesnis santykis su savo kūnu. Tai nereiškia, kad ir vyrams narcizams yra sunku priimti savo kūną, tačiau moterims tai dar sunkiau. Moteris, kad ir kaip savo vyro būtų liaupsinama, ji sau visada atrodys „per stora“, „per sena“, „pernelyg suglebusi“ ir t.t. Todėl vis reikės pastiprinimo iš šalies – pagyrų, žavėjimosi. Narciziškos moterys gali priimti savo kūną tik tuo atveju, jei jis atitinka jų susikurtus idealus. Taigi jis visada turi būti sveikas, tinkamas ir funkcionalus. Net mažiausias nukrypimas nuo jų idealų yra pačių moterų suvokiamas nesugebėjimo priežastis. Kūno menkas nuokrypis nuo įsivaizduojamo idealo gali kaip reikiant išbalansuoti moters pusiausvyrą tarp menkos savivertės ir megalomanijos. Toks skausmingas požiūris į savo kūną vyrams narcizams yra kur kas mažiau būdingas.
Toli gražu ne kiekviena moteris, siekianti sulaukti pripažinimo, savo vertės patvirtinimo, yra narcizė. Kaip ir visur gyvenime, tai yra intensyvumo ir pusiausvyros klausimas. Visi narcizai kenčia nuo nestabilios ir silpnos savivertės, kurią galima toleruoti tik tam tikru mastu kontroliuojant gyvenamąją aplinką. Narcizišką moterį labai kankina stiprūs savivertės svyravimai, kita vertus, ji norėtų save laikyti ir kitus įtikinti tuo, kad yra įtakingiausia, gražiausia, geriausia ir tobuliausia. Tačiau giliai savyje ji nemano, jog yra nieko verta. Jos gyvenimas yra pripildytas nerimo, kad kažkas gali būti geresnis (-ė) už ją. Narciziškos moterys gyvena apsvaigusios didingumo ir prislėgtos nepilnavertiškumo emociniame lauke, kuris sugėrė silpną jų pasitikėjimą savimi. Taigi narcizių moterų savivertė labai svyruoja tarp megalomanijos ir nepilnavertiškumo, todėl identifikuoti narcistinį asmenybės sutrikimą tampa sunku.
Atpažinti, kas vyksta, reikia nemenkos patirties, na, o vyrai, kenčiantys nuo moters narcizės, dažniausiai nedrįsta kreiptis pagalbos, nes, kaip jau esu rašiusi kitame straipsnyje, vyrams prašymas padėti yra prilyginamas praleimėjimui. Dėl sukurtų stereotipų vyrai bijo kreiptis ne tok į specialistus, bet ir pasikalbėti su draugais, nes bijo būti išjuoktas.
