Vyrai labai dažnai pakliūva narcizėms į nagus, nesugeba atpažinti kas yra kas, o dalis vyrų lenkia prieš narces nugarą, pataikauja, vis tikisi ir tikisi, kad šios pasikeis, kad tai tik laikinas sunkumų, turint tokią partnerę, ruožas. Taigi, kokie vyrai ir kodėl užmezga toksinius santykius? Turbūt ne vienas pagalvojote – kodėl būtent jums teko tokia partnerė ar žmona, kuo jūs nusikaltote, kad gavote tokią bausmę.
Į santykius su narcistinį asmenybės tipą turinčiomis moterimis dažnai įsipainioja tie vyrai, kurie turėjo motiną narcizę. Narcizė motina niekada savo vaikui neleidžia parodyti savo jausmų, jis turi tik paklusti, kaip kareivėlis vykdyti visus nurodymus, bėgioti, kai yra gainiojamas, gūžtis, kai ant jo yra rėkiama. Štai vienas vaikinas, nors jį augino narcizė motina, susirado partnerę, kuri asmenybės sutrikimo neturėjo. Sykį savo moteriai jis pasakė: „Man gyvenimas su tavimi ištisas kurortas, pagaliau ant manęs niekas nerėkia, netgi keista“. Minėtas vaikinas pasakojo, kad jo tėvas labai mažai būdavo namie, ištisus mėnesius dirbdavo užsienyje. Vaikui tėvo labai trūko, ir jis puikiai suprato, kad „tėtis namie mažai būna todėl, kad mamytė pikta“.
Nuo pat mažų dienų narcizės motinos sūnus buvo įpratęs prie riksmų, isterijų, žeminimo, smūgių. Jei nuo tokios žiežulos nepabėgo vyras, sūnus matė, kaip elgiasi tėvas, kaip nuolaidžiauja, sukasi, ieško kompromisų. Jei narcizė motina viena augino sūnų, jo gležniems pečiams teko atlaikyti dvigubai. Kadangi visą gyvenimą iš arti berniukas, vėliau jaunuolis matė, kaip elgiasi narcizė motina, jam tas vaizdas buvo visiškai natūralus. Susiformavo nuostata, kad taip elgiasi „visos moterys“. Negi pateisina: „Juk moterims būna PMS, jų hormonai tokie, todėl visos jos isterikės“. Savo kelyje pasitaikiusių narcizių tokios pat motinos užaugintas vyras paprasčiausiai neatpažįsta, nes viskas labai pažįstama, natūralu.
Kaip jau buvo ankstesniuose straipsniuose minėta, narcizai sugeba sudaryti itin gerą įspūdį apie save. Vyriškis sutinka pasitempusią moterį, kuri mandagi gražiai ir maloniai moka elgtis, žino, kaip paveikti kitus. Užmezga santykius. Vėliau, kai ima ryškėti narcistiniai bruožai, kai ima lįsti yla iš maišo, paprastai vyrai tokiomis moterimis nusivilia ir jas meta. Tačiau narcizės motinos augintas sūnus savo narcizės partnerės elgesyje neįžvelgs nieko keista – tai jam labai pažįstama ir artima, juk tokia jo motina buvo. Taigi santykiai tęsiami toliau, kol atsiranda vaikų, bendro turto, kai jau ištrūkti ne taip jau ir lengva. Kiti žmonės sako: „Tiesiog išsiskirk“. Tačiau tas, kuris niekada nėra patyręs emocinio smurto ir narciziškos prievartos, iki galo niekada nesupras, kodėl kitas yra priklausomas nuo narcizės, kodėl tos priklausomybės sunku atsisakyti ir kodėl toli gražu nėra lengva iš jos išeiti. Narcizės supančiotas vyras vis prisimena gražias akimirkas ir vis dar tikisi, kad viskas pasikeis.
Kita priežastis, kodėl vyrai įsipainioja į santykius su narcizėmis, yra tėvo dėmesio stoka vaikystėje. Gali būti, kad tėvas jo neaugino, gali būti, kad skyrė per mažai dėmesio, per mažai bendravo. Tėvo trūkumas gali lemti menkesnį pasitikėjimą savimi kaip vyru, ir tai bus priežastis, kodėl jūs patekote į ydingą ratą su narcizėmis moterimis. Tik aukštą pasitikėjimą savimi vyras gali iš šono pažiūrėti į besidarkančią narcizę, nepasiduoti jos emociniam šantažui, nepriimti asmeniškai jos poelgių, suprasti, kad čia ne jūs kaltas esate dėl tokio jos elgesio, o ji.
Trečioji priežastis, kodėl pakliuvote į narcizės pinkles, nėra susijusi su jūsų tėvais. Tai jūs pats, jūsų paties charakteris, elgesys. Kitaip tariant, būdo gerumas. Pirmiausia, tai noras padėti kitiems. Kaip tyčia, narcizės suvilioja būtent gerus vyrus. Turbūt ne kartą girdėjote sakant: „Kaip jis toks rūpestingas, atidus žmogus, galėjo sau į porą pasirinkti šitokią raganą?“. O ir vienas komentaras po pirmuoju mano šio ciklo straipsnius buvo toks nusistebėjimas: „Įdomiausia, kad narcės dažniausiai būna nieko gyvenime nepasiekusios vidutinybės, bet kažkaip sugeba gerus vyrus „tvarkyt“. Būtent. Narcizės kitus žmones paverčia įrankiais savo tikslams pasiekti. Todėl jų keliai susikerta su tais žmonėmis, kurie bus naudingi, „patogūs“, bus rūpestingi. Tai įvyksta beveik nesąmoningai. Tai gerieji ir rūpestingieji vyrai iš pradžių narcių neatpažįsta, o vėliau, būdami geros širdies ir rūpestingi, jomis rūpinasi, tenkina jų užgaidas. Narcizėms reikalingas minkštesnio charakterio vyras, kurį jos galėtų minkyti kaip molį. Kantrūs, savarankiški vyrai šalia narcizių gali išbūti labai ilgai. Tačiau, kaip jau ne kartą minėta, ribos viskam yra. Pasakoja Markas: „Kai bandžiau su ja pasikalbėti, papasakoti, kaip jaučiuosi jos žeminamas, situacija dar labiau paaštrėjo. Dabar mane įžeidinėti, tyčiotis iš manęs ėmė dar rafinuočiau. Ji mane „psichiniu“ ir „paranojiku“ vadino girdint mažamečiam vaikui. Vertė jaustis kaltu. Sūneliui, kuris tikrai dar nesupranta tokių žodžių, aiškino, kad jo „tėtis cinikas, savanaudis“, kad „mes tėveliui nerūpim, jei rūpėtumėm, tada... jis darytų tą, elgtųsi anaip. Kvailiausia šioje situacijoje, žinote, kas? Kad aš tikrai jaučiausi nevykėliu. Ramiai kalbėti apie tai galiu tik dabar, kai po skyrybų praėjo keleri metai.“
Ketvirtoji priežastis, kodėl jūs susidėjote su narcize, glūdi pačiose narcizėse. Tiksliau jų sukurtame įvaizdyje. Arba dar tiksliau – jūsų prastose psichologijos žiniose. Juk narcės labai gerai moka sudaryti puikią nuomonę apie save: rūpinasi savo išvaizda (kartais net per daug tam skiria dėmesio), maloniai bendrauja, kol dar neatskleidė tikrojo savo veido. Su narcize moterimi jums linksma, randate apie ką pasikalbėti ir apie ką pasijuokti. Ji jus atidžiai stebi ir žino, kada jus pagirti, kada pavaidinti silpną ir bejėgę mergaitę, kuria jūs tiesiog privalote pasirūpinti. Jei niekada nesidomėjote psichologija, nesate susipažinęs su narcistiniu asmenybės sutrikimu, jūs, net ir labai išmintingas būdamas, net ir užaugęs šeimoje, kurioje visiškai sveika atmosfera, narcės galite neatpažinti. Todėl, bent jau mano manymu, psichologija turi domėtis kiekvienas žmogus.
Tačiau net neturint labai daug žinių, apie tai, kad pakliuvote į narcizės pinkles, galite pajausti intuityviai. Pavyzdžiui, būdamas šalia narcizės jausite daromą emocinę įtaką. Kai būnate kartu, jaučiate keistą jaudulį – tokios moters žavesio apakintas jūs išgyvenate kažką panašaus į euforiją, tačiau tuo pat metu esate labai įsitempęs. Jūsų kūnas gali pradėti siųsti signalus, pavyzdžiui, narcei dar neįėjus į kambarį, pradedate jausti jos nuotaiką, netenkate energijos. Po jos parodyto dėmesio jums, trumpam atsipalaiduojate, nuslūgsta įtampa. Bet labai trumpam. Tos dėmesio minutės jums gali atrodyti kaip narkotikas. Ypač, jei tą dėmesį pajuntate iškart po sekso su narcize. Taip galima įsipainioti į labai rimtą emocinę priklausomybę. Tapsite vergu, žaibolaidžiu, imsite jausti nepilnavertiškumo kompleksą. Tokie santykiai yra pavojingi tuo, kad ne visada taip lengva išsiskirti, viską pabaigti, nukirsti, išeiti, ypač, jei yra vaikų, jei yra nemažai bendro turto. Galų gale, savo tironę galbūt netgi mylite, nepaisant visokių absurdiškų bausmių, taikomų jums.
Jei vis dėlto pasiryžote ir išsiskyrėte su moterimi narcize, vienas ir pagrindinis dalykas, kurį jūs turėtumėte dabar žinoti, kad galėtumėte visiškai atsitiesti, yra tai, kad dabar privalote laikytis atstumo. Laikytis kuo toliau nuo savo „eks“ visomis prasmėmis – reikalingas tiek psichologinis, tiek fizinis atstumas. Kitu atveju vėl prasidės manipuliavimai, pinklės.
