Jei saulėta ir giedra, paryčiais jūsų augalai gali patekti į šalnų spąstus.
Šalnos pavojingos ne tik balkonus bei terasas puošiančioms kambarinėms gėlėms. Jei dar džiaugiatės sirpstančiomis avietėmis, šiltnamyje tebenoksta vėlyvi pomidorai, auga antras agurkų derlius, vakarais teks padirbėti ir darže.
Ne visi augalai jautrūs
Rugsėjo pabaigoje šalnos yra įprastas reiškinys. Išsigiedrijus dangui, prieš saulės tekėjimą vienai ar kelioms valandoms oro temperatūra nukrinta žemiau 0 laipsnių. Pirmosios šalnos dažniausiai eina pažeme, o labiausiai tikėtinos žemose vietose, lomose.
Toks atšalimas pavojingas daugeliui vienmečių augalų, ypač žydintiems. Nelaukiant šalnų, į kambarį reikėtų sunešti lauke vasarojusias gėles.
Sakoma, jog po šalnų baigiasi ir uogų sezonas – nebenoksta avietės, žemuogės ir remontantinės braškės.
Ypač šalnų bijo svogūnai – pabuvę žemoje temperatūroje, jie „sustiklėja“, o atšilę iškart pradeda pūti. Darže šalnų neturėtų sulaukti pomidorai, agurkai, paprikos, dumplainiai, moliūgai, cukinijos, patisonai, iki jų reikėtų nuimti subrendusias žiedinių kopūstų galvas, nuskinti pupelių ankštis.
Užtenka net ir palaistymo
Tačiau yra ir išimčių. Pavyzdžiui, vėsiems orams pritaikytų veislių, dažniausiai rusiškų, pomidorai, išgyvenę šalnas, net ir lauke puikiausiai sunokina vaisius. Kone iki lapkričio vidurio savo uogas dar gali nokinti ir vėlyvos avietės. Padėjus jautriems augalams išgyventi pirmąsias šalnas, dar ilgai galima džiaugtis paskutiniais vasaros atodūsiais.
Sodininkai žino daug augalų apsaugos būdų. Visiems aišku, jog per šalnas augalus reikia apdengti. Mūsų močiutės žydinčius jurginus nakčiai uždengdavo senais marškiniais ar apvožtu kibiru.
Visiškai nesunku „sušildyti“ šiltnamyje derančius augalus. Yra du patikrinti būdai. Paprasčiausias – palikti šiltnamyje sušilti per dieną kibirus su vandeniu – naktį garuodamas jis atiduos augalams sukauptą šilumą. Jei pranešamos šalnos, nakčiai galima padegti keletą žvakių. Svarbiausia jas saugiai sustatyti į stiklainius ar kibirus.
Yra ir dar paprastesnis būdas – prieš šalnas jautrius augalus gausiai palaistyti. Kai žemė drėgna, oras prie jos vėsta lėtai, be to, krintant temperatūrai, vandens garai virsta rasa, todėl žemė ir oras aplink augalus mažiau atvėsta.
Augalams prireiks „rūbų“
Senais marškiniais ar paklodėmis, kaip mūsų močiučių laikais, augalų dabar jau niekas nedengia. Dažniausia naudojama balta agroplėvelė, maišinė medžiaga ar net flisas.
Net po paprasčiausia balta agroplėvele temperatūra išlieka 2-3 laipsniais aukštesnė negu atvirame ore, todėl nuo nulinės temperatūros puikiausiai apsaugo ne tik žydinčias gėles, bet ir nokstančias uogas.
Tačiau labiau atvėsus orui, jautresniems augalams neužteks vien užmestos plėvelės. Geriau, kai ji nesiliečia su augalų lapais ar vaisiais, todėl patariama daryti priedangas. Jos turėtų panašios į šiltlysves, kurios paprastai pavasarį auginame daigus.
Priedangos karkasui sukonstruoti galima naudoti pačias įvairiausias priemones, – medieną, storą vielą ar plastikinius vamzdžius. Jei šalnos nedidelės, ant jų užteks užtraukti vieną sluoksnį polietileno ar agroplėvelės, prieš rimtesnį atšalimą prireiks dviejų ar net trijų sluoksnių apsaugos.
Priedangų įrengimas daug laiko neužtuma, dar lengviau jas išardyti – atšilus orams užtenka tik nuimti plėvelę.
Pavienius augalus, ypač egzotinius, nuo šalnų geriausiai apsaugo apvyniojimas maišams siūti skirta medžiaga – natūraliu džiutu. Jei jie mažučiai, užtektų net apvožto stiklainio ar plastikinio butelio nuo geriamojo vandens.
Svarbiausia prisiminti, jog kai šalta mums, šalta ir mūsų augalams. Jei norite, kad jie gyventų ilgiau, teks „aprengti“ – ir daryti tai kiekvieną vakarą.
