Janis Lyn Joplin gimė 1943 metais Port-Artūro miestelyje Teksaso valstijoje, inžinieriaus ir pedagogės šeimoje. Vaikystėje ji buvo mamos numylėtinė. Labiausiai jas siejo pomėgis dainuoti.
Santykiai pasikeitė po operacijos, motinai sugadinusios balso stygas. Ji nebegalėjo pakęsti dukters muzikavimo, net sunaikino jos pirmąjį pianiną. Janis ėmė stigti šilumos ir meilės. O juk ji taip stengėsi būti gera amerikiečių mergaitė: gerai mokėsi, daug skaitė ir gražiai piešė. Kad įtiktų mamai, net lankė busimųjų Amerikos slaugių, mokytojų, meno klubus. Janis vis mėgino gimdytojams įrodyti, kad ja verta didžiuotis. Deja, bergždžiai. Padažnėję ginčai su tėvais ilgainiui virto neįveikiama praraja.
Būdama paauglė būsimoji garsenybė prarado ir turėtą populiarumą tarp bendramokslių. Labiausiai gyvenimą nuodijo staiga apnikę jaunatviniai spuogai, antsvoris ir pernelyg lėtai besikalanti krūtinė. Neišlaikiusi konkurencijos su klasės gražuolėmis, Janis tapo atviru patyčių objektu. Žiaurūs paaugliai pravardžiavo ją kekše, apsvaidydavo smulkiomis monetomis. Taip jos gyvenime atsirado baimė – jausmas, dainininkę persekiojęs iki paskutinio atodūsio. Janis vienatvę praskaidrindavo repeticijos bažnyčios chore, knygos, piešimas, bet dažniausiai – dievinamų dainininkių Bessie Smith ar Odettos plokštelės. Jausdamasi atstumta, Janis tapo labai pikta. Nuo draskančio vidinio skausmo ji įprato apsisaugoti kieto vyruko įvaizdžiu.
Janis provokuojantis elgesys, įžūli apranga, seksualinis palaidumas, maištingi pasisakymai dėl rasinių ar religinių suvaržymų kėlė siaubą tvarkingiems Port-Artūro gyventojams. Po bliuzo karalienės mirties šiame miestelyje neatsirado nė vienos jos vardu pavadintos gatvės, nė vieno paminklo. Mokykla, kurioje Janis patyrė tiek nuoskaudų, nemeilę išreiškė išpjaustydama visas buvusios mokinės nuotraukas iš abiturientų albumo. Permainų reikėjo laukti net iki 1998-ųjų, kai bene 5 tūkst. naujos kartos Port-Artūro gyventojų su ašaromis akyse stebėjo, kaip atidengiamas Janis Joplin biustas.
Baigusi nekenčiamą mokyklą, būsimoji bliuzo žvaigžde išvažiavo į Bomonto miestą, ketindama studijuoti koledže. Tačiau ją labiau domino studentiškos išgertuvės nei mokslas. Vos 18-metė Janis pateko į ligoninę dėl kepenų infekcijos. Pastatę ant kojų, tėvai nenuoramą dukrą išsiuntė pas tetą į Los Andželą. Mergina mėgino gyventi normaliai, net įsidarbino operatore telefonų kompanijoje. Ištvėrė mėnesį. Galiausiai apsistojo Ostino mieste, ėmė lankyti meno paskaitas Teksaso universitete. Jos laisvamaniška išvaizda bei elgsena ir čia davė karčių vaisių: studentų asociacija pokštaudama Janis Joplin paskelbė kandidate į Bjauriausio žmogaus titulą.
Geriausiai Janis pritapo prie tokių pat kaip ji visuomenės atstumtųjų bitnikų. Hipiai, pasak Janis, tiki, kad pasaulis gali tapti geresnis. Bitnikai tokių iliuzijų nepuoselėja. Kadangi pasaulis tikrai nepasidarys tobulesnis, teeinie jis velniop!
Apsigyvenusi studentų miestelyje, vadinamajame Ghetto, Joplin prisijungė prie grupės „Walter Greek Boys“ muzikantų. 1967 metais įvyko Monterėjaus muzikos festivalis. Tris paras viešpatavo visiško atsipalaidavimo atmosfera, narkotikai ir viskis. Janis Joplin pasirodė su tarp studentų populiaria grupe „Big Brother and The Holding company“. Ji plačiajai auditorijai nebuvo žinoma, tad niekas ir nesitikėjo išgirsti ką nors ypatinga. Janis pasirodė scenoje, trenkė koja į grindis ir uždainavo… Po festivalio apstulbę roko kritikai rašė, esą jos pasirodymas priminė sprogstančios energijos užtaisą. Joplin staugusi taip, kad jos indėniško vėrinio karoliukai šokinėjo ore. Monterėjuje patekėjo dvi naujos tarptautinės žvaigždes: Janis Joplin ir Jimis Hendrixas.
„Dainuodama jaučiuosi lyg pirmakart įsimylėjusi. Krečia šiurpas, ir keisti potyriai slysta kūnu…“, – prisipažino dainininkė. Sykį po pasirodymo Mičigane ji bičiulio paklausė: „Ar tave kada nors mylėjo? Manęs – ne. Tik tada, kai dainuoju, manyje plūsta meilė ir šiluma“.
Janis nemokėjo skaityti natų, bet klausydamasi įrašu išsiugdė genialų sugebėjimą imituoti girdimus garsus. Koncertuodama ji lakstydavo po sceną, purtydavo galva, provokuodama publiką aktyviai dalyvauti. Rėkdavo miniai nešvankybes, sukeldavo riaušes, neretai palikdavo sceną lydima policininkų. Demesį Joplin patraukė laukiniu įvaizdžiu, kuris vėliau ją visiškai užvaldė. Po paskutinio akordo dainininkė atrodydavo mirtinai išsekusi. Ji buvo tipiška naujojo roko filosofė: gyventi ir dainuoti verta tik visiškai atsidavus, nesukant galvos dėl to, kas bus rytoj.
Kartu su Janis, Monterėjuje tituluota geriausia baltąja bliuzo atlikėja, išgarsėjo ir naujoji jos grupė. Niujorke įrašytas daugiau nei milijono tiražo albumas „Cheap Thrills“ buvo akimirksniu išparduotas. Tačiau žurnalistai graibstė tik Janis. Grupės vyrukams tai nepatiko, prasidėjo nesantaika. Po vieno koncerto jie paliko vokalistę užkulisiuose, o patys leidosi švęsti su merginomis. Kažkas pastebėjo Janis, kai nunarinusi galvą ji viena traukė gatve į mėgstamą barą. Netrukus muzikantų keliai galutinai išsiskyrė. Joplin apsisprendė pradėti solo karjerą.
Prieš trejus metus Mary Sullivan ryžosi aukcione parduoti unikalią kolekciją. Ją sudarė 57 laiškai, 5 atvirukai ir telegrama, kuriuos bliuzo legenda 1965-aisiais adresavo buvusiam Sullivan vyrui Peteriui DeBlancui. Tada Janis leido laiką tėvų namuose, tikėdamasi išsivalyti nuo narkotikų. Ji labai ilgėjosi San Franciske likusio Peterio. Šiame mieste jiedu įsimylėjo. Tomis dienomis Janis išgyveno kritišką laikotarpį: svėrė vos 39 kilogramus, jos kūne buvo sunku rasti adatų nesubadytą vietą. Bičiuliai nupirko autobuso bilietą ir išsiuntė išsekusią Janis namo. Tačiau prieš išvažiuojant Peteris spėjo jai pasipiršti. Joplin siūdinosi nuotakos suknelę, bet vestuvių dieną Peteris nepasirodė.
Seksas buvo dar viena sritis, kur garsioji maištininkė atkakliai laužė bet kokias taisykles. Ji turėjo partneriu ir tarp vyrų, ir tarp moterų. Peggy Caserta, kadaise taip pat nuo narkotikų priklausiusi Janis kaimynė, parašė knygą apie savo romaną su žvaigžde. Ji prasidėjo taip: „Buvau visiškai nuoga ir apsvaigusi nuo heroino, o man tarp kojų buvo Janis Joplin“. Janis namuose virš lovos puikavosi lūpdažiu išvedžiotas užrašas: „Didžiausias pasaulio sekso objektas“. Ji alko vyrų dėmesio. Nors žinojo nesanti gražuolė, išgyveno vyriškoje kompanijoje laikoma „savu vyruku“ – jos moteriškumo ignoravimas Janis skaudžiai žeidė. Tačiau ji puikiai mokėjo slėpti nuoskaudą.
1968 metais Janis laiške tėvams džiūgavo dėl ją garbstančių recenzijų: „Viskas rodo, kad aš tapsiu turtinga ir įžymi. Žurnalai prašo interviu ir mano nuotraukų. Man taip sekasi! Atrodo, kad galiausiai radau kažką sava. Aš taip didžiuojuosi!“ Dainininkė samprotavo: „Reikia, kad tave mylėtų, kad tavimi didžiuotųsi. Tai ir yra ambicijų esmė, o ne vien žema kova dėl vietos“. Jos biografai vėliau stebėjosi, kad tokias brandžias mintis dėstė asmuo, be perstojo lėbavęs ir trankęsis po šalį.
Joplin „žolę“ į sunkesnius narkotikus iškeitė metusi studijas universitete. Ji nebeįstengė jų atsisakyti net ir sulaukusi pripažinimo, kai reikėjo dar daugiau dirbti. Alkoholis taip pat tapo rimta problema. Janis pasirodydavo girta koncertuose. Kartais išvis neateidavo I repeticijas ar įrašus. Jos koncertas Vudstoke buvo vienas iš blogiausių per visą karjerą: žvaigžde vos išsvirduliavo prieš pusės milijono žiūrovų auditoriją.
Naujajai jos pačios įkurtai grupei „Janis Joplin and Her Kozmic Blues Band“ groti sekėsi kur kas prasčiau nei „Big Brother“. Draugai pastebėjo, kad nei pripažinimas, nei šešiaženkliai honorarai nesuteikė Janis dvasios ramybės. Ji ėmė vengti gerbėjų ir žurnalistų, grimzdo į alkoholį bei narkotikus. Tris oktavas apimantis balsas pastebimai suprastėjo. Nuolat keitėsi muzikantai, galiausiai ją paliko ir ištikimasis Samas Andrew. Viename iš Janis atminimui skirtų biografinių filmu „Rožė“ įtaigiai perteikta pagrindinė šios asmenybes drama: absoliuti Janis Joplin galia scenoje tragiškai kontrastavo su visiška bejėgyste už jos ribų, kai reikėjo įveikti savigriovą.
Po pusmečio pauzės žvaigždė ryžosi kurti grupę „Janis Joplin and The Full Tilt Boogie Band“, su kuria netrukus koncertavo Kanadoje. Grįžus prasidėjo darbas įrašinėjant naują plokštelę „Pearl“. Janis nusprendė plokštelę pavadinti „Perlas“, nes taip ją vadino artimi bičiuliai. Ji spėjo įrašyti 11 dainų, tačiau plokštelės pasirodymo nebesulaukė. Vokalistės pasigedę du grupės nariai rado ją be gyvybes požymių 1970 m. spalio 4 dienos rytą Vakarų Holivude įsikūrusio „Landmarko“ viešbučio kambaryje. Dainininkė mirė prieš 8 valandas, perdozavusi heroino. Po trijų mėnesių jai būtų sukakę 28-eri. Po tragiškos Janis Joplin mirties Amerikoje smarkiai sumažėjo heroino vartojimas. Janis testamentu paliko draugams pinigų savo šermenims. Ant pakvietimų I šermenis buvo užrašas: „Gėrimus stato Perlas“.
