Galite sakyti, kad šios moterys baiminasi palikti banditus, nes tuomet kiltų grėsmė jų pačių, vaikų ir artimųjų sveikatai, o gal net gyvybei. Tiesos yra. Tačiau, dėl ko iš pat pradžių jos susižavi banditais? Ką tokio išskirtinai patrauklaus savyje turi įstatymų, o kartais net žmogiškumo nepaisantys, žiaurūs tipai?

Prisipažinkite, bent kartą gyvenime apie savo aplinkoje esančią ar viešumoje matomą porą esate pagalvoję „ir ką ji veikia su šituo banditu?“. Toks klausimas kilo ir man, tad nutariau atlikti nedidelę apklausėlę moterų, kuriam nors laikotarpiui, o gal net amžiams susiejusių savo gyvenimą su „blogais berniukais“.

Pirmoji priežastis, kodėl moteris traukia banditėliai – gana logiška. Mes iš prigimties norime būti saugomos ir ginamos. Dar nuo urvinio žmogaus laikų mus žavi stiprūs vyrai, galintys apginti ir apsaugoti. Tie, kurie lyg vyriausieji genties patinai demonstruoja savo fizinę jėgą, valdžią ir galią, kad ir, pavyzdžiui, nusižengdami įstatymui. Dažnai jie turi ryšių su nusikalstamu pasauliu ir draugų, kurie reikalui esant gali „sutvarkyti reikalus“ pasitelkę jėgą. Bėda ta, kad riaumojantis ir nuo kitų potencialių partnerių savo patelę ginantis liūtas šį elgesio modelį yra išmokęs taip stipriai, kad kitokio nebesuvokia. Namuose jie to modelio taip pat nekeičia. Ir tik laiko klausimas, kada į priešą nukreiptas kumštis atsisuks į gyvenimo partnerę.

Prieš daugiau nei tris dešimtmečius savo gyvenimą su vagimi recidyvistu susiejusi Ramutė dabar su švelnia šypsena prisimena pažinties su vyru pradžią. „Jis buvo toks stiprus! Visada turėdavo pinigų, nors ir nežinojau, iš kur jų gauna. O aš neturėjau tėvų, neturėjau nieko, kas mane apgintų. Maniau, su juo būsiu saugi, visada turėsime, iš ko gyventi. Labai greit įsimylėjau. O vėliau, kai pradėjo mane mušti, buvo jau per vėlu. Vaikai, namai, bijojau jį palikti“, – pasakojo staiga surimtėjusi pensininkė.

Kita priežastis, dėl kurios moteris gali pasirinkti tokį vyrą, dažniau pasireiškia jaunesniame amžiuje. Į griežtus visuomenės ir šeimos rėmus įspraustos mergaitės jaučia pareigą „elgtis mergaitiškai“ – būti geros, mandagios, elgtis tinkamai ir neišsišokti. Būti teigiamai vertinamos aplinkinių ir atitikti standartus. Nuolatinį spaudimą jaučiančios merginos ieško būdų maištauti, o vienas iš jų – blogas berniukas. Su tokiu jaučiama begalinė laisvė! Ne be reikalo romantinėse komedijose populiarus geros mergaitės – blogo berniuko motyvas. Tiesa, filmuose mergaitė pakeičia berniuką jis nuoširdžiai įsimyli ir jie, susikibę rankomis nueina saulėlydžio link. Realiame gyvenime taip nebūna.

Asociatyvi nuotr.

Pakalbinau mokyklos draugę, kuri tuomet buvo susidėjusi su iš policijos nuovadų retai išeinančiu, motociklą vairuojančiu ir spygliuotą kožą nešiojančiu bernu. Nuostabaus grožio panelė tuomet slankiojo paskui ja besinaudojantį pašlemėką tįstančiomis seilėmis ir kalbėdavo apie audringą seksą jos tėvų lovoje ar centrinėje miesto aikštėje, laikrodžiui mušant vidurnaktį. Ar gi ne romantiška?

„Kai prisimenu ir suaugusiu protu apgalvoju, man labai aišku, kodėl jį taip mylėjau. Jis buvo toks, kokia aš negalėjau, nors labai norėjau, būti. Laisvas! Pabėgdavo iš pamokų, šokdavo ant motociklo ir nurūkdavo, kur akys mato. Aš augau taip vadinamoje „geroje šeimoje“, gerai mokiausi, lankiau muzikos mokyklą, buvau gerai išauklėta. Neleisdavau sau jokios „zbitkos“. Susipažinusi su juo nebegalėjau atsispirti. Dabar džiaugiuosi, kad tėvai laiku mane nuo jo atitraukė. Tuomet ignoravau jo kasdienį gėrimą, muštynes, konfliktus su policija ir kitus ženklus, aiškiai rodžiusius, kad geruoju nesibaigs“, – pasakojo draugė.

Kaip žaltys obuoliu suviliojo Ievą, taip ir pašėlę vaikinai vilioja tuo, kad jie – kitokie, ypatingi ir... draudžiami. Su jais negalima susidėti. Jie nepatinka tėvams, jų nemėgsta moters draugai, iš jų bet kada gali tikėtis bėdos... O kur netikėtumas, ten ir žavesys, ne? O koks saldus tas Boni ir Klaido jausmas: jis ir aš prieš visą pasaulį. Jei dar iš padorumo ar nejaukumo viešumoje nusprendžiama slėpti santykius, jie įgauna ypatingos aistros ir uždrausto, sultingiausio vaisiaus saldumo. Slapti susitikimai. Paslaptingi skambučiai. Nuslepiamos išvykos... Sprogstamasis mišinys, kuriam kiekvienas pasimatymas tampa nelyg degtuku.

Apie tokį romaną pasakojo buvusi kambario draugė universitete. Grįžusi vėlai ji paslaptingai šypsodavosi. Skraidė padebesiais, o gavusi žinutę, slėpdavo telefono ekraną, kad niekas nematytų, ką skaito. Kartą, užspeista į kampą, papasakojo. Tiesa dabar, kalbėdama apie tą savo gyvenimo etapą, anuos santykius mato kiek kitaip:

„Juk žinai, kad jis prekiavo narkotikais, todėl bijojau apie draugystę su juo kam ir prasižioti. Nenorėjau pasmerkimo. Bet, Dieve mano, kaip tada man buvo gera! Netvėriau savame kailyje norėdama su juo pasimatyti, kasdien degiau, kaip tuomet atrodė, meile. Dabar manau, liepsnas kėlė labiau ne jausmai, o paslaptis ir draudimai. Tik jis ir aš žinojo, kas mus sieja. Kitų žmonių būryje elgdavomės lyg eiliniai pažįstami, nors atsisėdę šalia po stalu glostydavome vienas kitą. Stebėdavome vienas kitą ir kreivai šypsodavomės žinodami, kad niekas aplink NEŽINO to, ką žinome mes. Susitikimai išvis aptemdydavo protą“.

Mokslininkai tikina, kad moterų banditų troškimas glaudžiai susijęs su biologija. Mums tiesiog reikia jų spermos. Vyriški, drąsūs ir stiprūs vyrai turi gerus genus, kuriuos gali perduoti palikuonims. Nors moteris sąmoningai nebūtinai nori sieti gyvenimą su laukiniu eržilu, jos pasąmonė su hormonais tyliai kužda imti tą mustangą ir prajodyti. Juk nei viena moteris, paklausta apie svajonių partnerį nesakytų norinti, kad jis būtų nusikaltėlis, laisvalaikiu verstų ją bokso kriauše, o kartkartėmis atsidurtų belangėje ir paliktų ją vieną metams ar dešimčiai.

Psichologų teigimu, tokio tipo vyrais dažniausiai susižavi itin rūpestingos ir globėjiškos moterys, jos nesuvokia, kad žmogus gali išties būti blogas ir aplinkiniuose stengiasi įžvelgti vien gerąsias savybes. Dėl didelio testosterono kiekio „blogiukai“ nėra linkę susitupėti ir pasirinkti monogamiškus santykius, tad jeigu moteriai pavyksta įvilioti į tokius, tai tampa didžiuliu pasiekimu ir patvirtinimu jai pačiai, kad yra pakankamai gera artimiems santykiams.
L. Šimkutė

Susižavėjus „blogiečiu“ sunkiausia jį palikti. Pirma, kaip jau minėjau, neretai kyla saugumo problema ir galimybė netekti galvos ne metaforiškai.

Antra, dažna moteris imasi tokio žvėriuko, kaip projekto, kurį turi pabaigti. Projekto tikslas, žinoma, paversti jį žmogumi. Atvesti į doros kelią, išmokyti gyventi pagal taisykles ir tapti „normaliu“. Iš šios padėties galimos dvi išeitys. Jeigu vyrukas nesileidžia supančiojamas, santykiai gali nutrūkti greitai, arba pasiekti ribą, kuomet pradedama jo bijoti. Jei, visgi, įvyksta stebuklas ir susidėlioja visos planetos taip, kad laukinis mustangas virsta romiu ėriuku, argi moteriai tokio bereikia? Juk ne tokį jį pamilo. Jis buvo aistringas, pavojingas ir viliojantis, o eilinė rutina šalia įprasto vyruko visiškai nebeįdomi.

Psichologų teigimu, tokio tipo vyrais dažniausiai susižavi itin rūpestingos ir globėjiškos moterys, jos nesuvokia, kad žmogus gali išties būti blogas ir aplinkiniuose stengiasi įžvelgti vien gerąsias savybes. Dėl didelio testosterono kiekio „blogiukai“ nėra linkę susitupėti ir pasirinkti monogamiškus santykius, tad jeigu moteriai pavyksta įvilioti į tokius, tai tampa didžiuliu pasiekimu ir patvirtinimu jai pačiai, kad yra pakankamai gera artimiems santykiams. Deja, greičiausiai, joms teks nusivilti, mat jeigu vyrais nesilaiko bendrų visuomenės normų ar net įstatymų, jam nebus priimtina laikytis nustatyto monogamiškų santykių modelio ir kasnakt užmigti šalia tos pačios partnerės.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (11)