Freddie Mercury buvo gana uždaras žmogus, todėl mažai kalbėdavo apie savo kilmę. Tačiau niekada jos neslėpė. Dainininkui tiesiog buvo įkyrėjęs tas faktas, kad visi jį laikė indu. Iš tiesų jis buvo parsas – tai nedidelė persų etninė atšaka, išpažinusi zoroastrizmą, garbinusi ugnį. Zoroastrizmą netgi vadino parsizmu, nes jį išpažino labai nedidelė dalis žmonių, konkrečiai – parsai. Kadaise naujos religijos – Islamo – išpažinėjai ėmė persekioti parsus, panašiai kaip kryžiuočiai pagonis, todėl jie iš Persijos (dabar Iranas) pasitraukė į Indiją. Parsai – gana uždara bendruomenė. Jie kurdavo šeimas tik tarp savų. Indijoje jie prigijo ir gyvena iki šiol. Parsų šiandien yra likę labai nedaug – tik 50 000 žmonių.
Būsimieji Freddie Mercury tėvai – Jer ir Bomi Bulsaros iš Indijos išvyko gyventi į Tanzanijos šalį Zanzibarą dėl to, kad Bomi Bulsara čia gavo gerai apmokamą tarnybą. Čia ir gimė Freddie Mercury 1946 metais rugsėjo 5 d. Na, o po 17 metų, Zanzibare prasidėjus rvoliucijai ir kilus dideliems neramumams, šeima išvyko gyventi į Londoną. Kelerius metus Farok Bulsara – toks buvo tada Freddie Mercury vardas – praleido Indijoje internate netoli Bombėjaus (dabar Mumbajus), čia gavo puikų pagrindinį išsilavinimą, čia ne tik muzikavo, sportavo, bet ir reikėjo laikytis griežtos disciplinos, būti toli nuo tėvų. Vėliau Londone įgijo dizainerio-iliustratoriaus specialybę.
Taigi Freddie Mercury asmenybę ir jo kūrybą formavo tiek vakarietiška, tiek rytietiška kultūros. Jo paties interesų ratas buvo platus: muzika, choreografija (Freddie netgi išbandė baleto žanrą), dailė, sportas. Tai ir nulėmė šio žmogaus-legendos unikalumą.
Freddie Mercury buvo draugai su Velso princese Diana. Jiedu kartu lankėsi gėjų klube. Freddie padėjo Dianai užsimaskuoti. Ji buvo aprengta taip, kad niekas jos nepažino. Be to, ėmė kalbėti storesniu balsu ir tiesiog spirgėjo iš to džiaugsmo, kad pavyko visus apmulkinti.
Su karališkąja šeima buvo nutikęs ir kitas kuriozas. Kuomet grupė „Queen“ grįžo iš Japonijos į Londoną, oro uoste buvo laukiama sugrįžtanti Didžiosios Britanijos karalienė. Apie karalienės grįžimą pranešė šviečiantys tabloidai. Tačiau „Queen“ lėktuvas grįžo anksčiau. Karalienės gerbėjai sutiko „Queen“.
Yra sukurta sąmokslo teorija, kad karališkosios šeimos atstovas Louise Mountbatten (1889 – 1965) buvo tikrasis Freddie Mercury tėvas. Sąmokslo teoretikai „užsikabino“ už to fakto, kad Louise Mountbatten daug keliaudavo po Indiją. Taip pat sąmokslo teoretikai įžvelgia neva stulbinamus Freddie Mercury ir Mountbatten panašumus. Kita vertus, tokį gandą galėjo sugalvoti ir paleisti pats Freddie – išmonės jam tikrai netrūko. Tačiau ar tikrai jis pats sukūrė tokį gandą, taip ir nesužinosime, nes jau nepaklaiusime.
Išmonės ir humoro jausmo Freddie Mercury neprarado net jau ir sunkiai sirgdamas. Paparaciai kaip kokie vagys arba kaip kokie nevykę policijos agentai ir informatoriai be jokių skrupulų tykojo prie Freddie Mercury namo Kensingtone, lipo ant tvoros, buvo pastatę kamerą ir nukreipę tiesiai į vonios kambario langą, tikrino išnešamas šiukšles, gaudė bet kokią informaciją. Freddie tuomet savo draugų, slaugiusių jį, paprašė mažos paslaugėlės: buvo pasiūta lėlė, apvilkta Freddie Mercury drabužiais, užmaukšlinta skrybėlė taip, kad nesimatytų lėlės veido. Ši iškamša buvo pasodinta į mašiną ir pavežiota po Londoną. Visi paparaciai lėkė iš paskos, tačiau turėjo nusivilti.
Freddie Mercury niekada neturėjo vairuotojo teisių ir pats nevairavo mašinos, nors jas labai mėgo. Prabangius automobilius jis dovanodavo savo draugams. Vairuoti jam tiesiog nebuvo būtinybės – juk turėjo begalę vairuotojų.
Dainininkas mokėjo tik dvi kalbas – savo gimtąją ir anglų. Nors nemažai laiko praleido vokiškai kalbančiose šalyse – Vokietijoje, Šveicarijoje, nors buvo užmezgęs artimus santykius su vokiečių aktore Barbara Valentin, nors turėjo ir ne vieną draugą vokietį, vokiečių kalbos jis taip ir neišmoko. Galų gale visi aplink juk kalbėjo angliškai, taigi ir būtinybės nebuvo prakalbti vokiškai.
Nors visur pabrėžiama, kad Freddie Mercury labai mylėjo kates, iš tiesų jis mylėjo visus gyvūnėlius, šunis taip pat (yra retų nuotraukų su šunimis), juolab, kad pats gimęs Šuns metais. Savo namo kieme baseine laikydavo egzotiškus karpius. Sykį vienam numirus, dainininkas verkė kaip vaikas. Na, o kai katinas iš namų kiemo išspruko į miestą pasivaikščioti, jis taip vaikė savo draugus ir tarnus, kad šie nedrįso grįžti namo be katino. Juodas katinas Goliafas buvo surastas ir grąžintas šeimininkui.
Nors šiemet grupė Queen buvo ypatingai įvertinta – 50-metį švenčiantiems muzikantams sukurta britų karališkojo trylikos pašto ženklų kolekcija, tačiau 1999 metais velionio Freddie Mercury garbei sukurtas pašto ženklas labai supykdė davatkas ir visokius kitokius puritoniško plauko veikėjus. Tuomet „The Daily Mail“ apžvalgininkas Simonas Hefneris pašto ženklą pavadino vulgariu atminimu žvaigždės, kuri „mirė nuo AIDS dėl palaido gyvenimo būdo“. Štai ką jis rašė: „Karalienė, kurią mes mieliau matome ant savo pašto ženklų, nėra iki pusės apsinuoginusi ir nedėvi dažais apipurkštų raudonų kelnių“. Karališkojo pašto vadovai išleido pareiškimą, kuriame gynė 1999 metų birželio pradžioje pasirodžiusį ženklą ir pareiškė, kad jų organizacija didžiuojasi, galėdama turėti Freddie Mercury avaizdą ant savo ženklo.
Davatkiškų ir puritoniškų žurnalistų buvo visais laikais. Ir jie visada Freddie Mercury pašiepdavo, yra pavadinę netgi „idiotu“. Todėl dainininkas su žiniasklaida bendravo itin atsargiai, labai retai duodavo interviu, ir tai tik suderinęs detales su savo prodiuseriais. Jei kas nors iš žurnalistų paklausdavo apie orientaciją, Freddie Mercury arba nusukdavo kalbą, arba drėbdavo kokį nors sąmojį. Nors ir turėdamas labai aštrų liežuvį, žmogus-legenda niekada neapnuogindavo savo sielos. Net ir scenoje jis pašiepdavo žurnalistus, jų gandus, pavyzdžiui, nusilenkdavo, atkišdavo užpakalį ir pasakydavo, kad šis gestas skirtas žiniasklaidai.
Freddie Mercury buvo visoks tiesiogine šio žodžio prasme. Galėdavo būti pasipūtęs ir arogantiškas, pavyzdžiui, iš to įsiūčio, kam neveikia garso įranga taip, kaip jam norėjosi, sudaužė veidrodį, kabojusį ant sienos. Iš čia galima daryti dar vieną išvadą, kad Freddie nebuvo prietaringas. Tačiau iš arogantiškos roko žvaigždės jis jau po minutės galėdavo tapti švelniu ir jautriu žmogumi.
Dainininkui nieko nereikšdavo išeiti prieš žiūrovus į didžiules arenas, stadionus, tačiau gėdinosi padainuoti savo draugų vaikų gimtadienyje. Arba štai kitas pavyzdys. Su draugų būreliu sėdėjo Miunchene bare. Ten, kur ir karalius pėsčias vaikšto, nuėjo vienas. Kažkas jį pastebėjo ir nutarė palaukti, kol išeis – norėjo paprašyti autografo, galiausiai ėmė belsti į kabinos duris. Freddie apsimetė, kad ten jo nėra ir tyliai tūnojo tol, kol jo neatėjo ieškoti pasigedę draugai. Tai rodo, kad iš tiesų širdies gilumoje Freddie Mercury buvo drovus.
Su garsiąja ispanų primadona Montserat Kabaljė Freddie Mercury ne tik kartu išėjo į sceną, bet ir tapo puikiais draugais. Jis sakydavo, kas Monsitos (taip į ją kreipdavosi) balsas kaip kristalas ir dovanodavo jai „Kristal“ šampaną.
Apskritai savo draugams Freddie Mercury buvo labai atidus ir dosnus. Ne vienam padėjo materialiai, o per šv. Kalėdas jo namai Kensingtone būdavo atviri visiems draugams. Tik turėjo vieną keistą įprotį – niekada kartu nesukviesdavo draugų ir šeimos narių. Būdavo arba vieni, arba kiti. Savo tėvus ir seserį lankydavo reguliariai, labai mėgdavo mamos paruoštus indiškus patiekalus.
Labai įdomus dar vienas dalykas. Freddie Mercury nebuvo krikščionis, tačiau švęsdavo Kalėdas, buvo ir krikštatėvis. Religijos jis tikrai nepakeitė, nes buvo palaidotas pagal zoroastrizmo tradicijas. Per laidotuves senąja gudžų kalba maldas skaitė baltai apsirengę zorosastrizmo šventikai.
Kur yra žmogaus-legendos pelenai oficialiais duomenimis žino tik jo patikėtinė Mary Austin, kuri ir dabar gyvena paveldėtame name Kensingtone. Tačiau galima ir tokia versija, kad Freddie Mercury pelenai iškeliavo į Indiją, kur tuo metu dar buvo gyva jo teta. Bet kokiu atveju nėra žinoma, kur iš tiesų yra Freddie Mercury kapas – tokia buvo velionio valia. Pagerbti dainininką gerbėjai atvyksta prie jo paminklo Šveicarijoje Montrė miestelyje ant Ženevos ežero kranto.
Freddie Mercury savęs niekada nepriskyrė prie gėjų, jis nesidomėjo ir homoseksualių žmonių užsikrėtimo AIDS priežastimis. Savo 8 milijonų svarų sterlingų vertės turtą paliko artimiesiems ir draugams. Savo testamente jis nieko nepaskyrė nei labdaringoms AIDS organizacijoms, nei moksliniams šios problemos tyrimams. Visi šiuo reikalu užsiėmė vadybininkai po Freddie Mercury mirties, kovai su AIDS buvo įsteigti fondai, į kuriuos plaukė dalis pajamų, kurios buvo uždirbamos jau po dainininko mirties.
