Bet ir šią, pirmąją rudens savaitę, kai jau atrodo, kad grybams turėtų užtekti ir drėgmės, ir šilumos, įspūdingais laimikiais pasidžiaugti pavyksta ne kiekvienam.
Šįkart pradėsiu apžvalgą nuo savo paties patirties: tris kartus per savaitę buvau išėjęs į miškus pasidairyti grybų ir tik vieną iš jų galiu pavadinti tikru grybavimu, kai grįžus neteko gėdingai slėpti automobilio bagažinėje tuščios pintinės.
Lazdijų rajone, Kapčiamiesčio girioje išnaršiau ir jaunuolynus, ir pusamžį pušyną, ir uogienojais bei žaliomis samanomis apaugusį šilą. Neradau ne tik baravykų ar voveraičių – net ūmėdės, vokietukai ir musmirės dar nesudygę.
Ne ką geriau sekėsi Varėnos rajono miškelyje prie Puvočių, kuriame pernai tokiu metų laiku prisirinkau kaupiną pintinę raudonkepurių baravykūnų. Ir tik trečią kartą, slampinėdamas po Burokaraisčio ir Mardasavo miškus, ne tik prisirikau voveraičių, bet ir aptikau porą jaunų sveikų baravykų. O paskui dar ir nespėjusių sukirmyti kazlėkų miško laukymės pakraštyje radau.
Grybų yra, bet reikia žinoti vietas
„Galime pasidžiaugti, kad šią savaitę lietaus pagaliau užteko ir Dzūkijai. Šiandien miške sutikau bent tris grybautojų grupes, bet ne visi jie galėjo pasigirti laimikiais. Kaip mūsų krašte sakoma, grybų yra, bet reikia žinoti vietas“, – pasakojo Latežerio girininkas Artūras Pavalkis.
Jo teigimu, įprastos taisyklės, kur kasmet galėdavome prisigrybauti, šiuo metu negalioja – vienam grybautojui pasiseka kažką rasti, o kitas grįžta tuščiomis ir sako, esą nėra tų grybų.
„Specialiai pasiteiravau patyrusių vietinių grybautojų, kur jie dabar randa baravykų. Sakė, jaunuose pušynėliuose su žalia samana“, – kalbėjo miškininkas.
A. Pavalkis pasakojo, kad toks metas, kai grybų randa bet kas, vos užsukęs į bet kurį miškelį, o ilgiau pagrybavusieji prisikrauna pilnas bagažines ir vienas po kito giriasi savo laimikiais feisbuke, dar neatėjo.
„Jeigu išeisite grybauti ir nieko nerasite, tai nauda bus bent iš aktyvaus poilsio“, – aiškino girininkas.
Žemaitijoje pasirodė rudeniniai baravykai
Neaplenkė lietus ir Žemaitijos, o tenykščiai grybautojai jau plūsta į miškus.
„Vakar sausesniame miške pastebėjau, kad voveraitės jau pradėjo dygti. Ne po vieną, o po 15-20 vienoje vietoje“, – sakė Tverų girininkas Stasys Vaičkauskas.
Jo teigimu, Žemaitijoje pasirodė ir pirmieji rudeniniai baravykai. Masinio jų dygimo dar nėra, bet tuščiomis iš miško negrįšite.
„Baravykų dar nėra tiek daug, kad pavyktų per vieną grybavimą prisirinkti jų visai žiemai, bet tam kartui pavalgyti šeimai užteks“, – kalbėjo S. Vaičkauskas.
Tverų girininkas pasakojo pastebėjęs, kad lietus atgaivino miškus taip, kad iškart pasipylė daugelio rūšių grybai, kurių grybautojai nerenka ir nevalgo. Bet tai reiškia, kad sąlygos grybams dygti jau yra palankios ir netrukus grybautojų laimikiai bus gausesni.
Gausesnio derliaus teks palaukti
Nemenčinės miškuose, kaip sakė Sužionių girininkė Gražina Kuliešienė, šią savaitę grybautojai randa baravykų.
„Jų dar nedaug, bet atkakliausieji po kelis randa“, – kalbėjo miškininkė.
Pasak G. Kuliešienės, baravykų ieškoti reikėtų nebrandžiuose eglynuose. O pušynuose jau dygsta voveraitės, bet gausesnio jų derliaus dar kelias dienas reikėtų palaukti.
„Voveraitės dar mažos, neskubėkite draskyti samanas ir jas rauti, leiskite paūgėti“, – sakė Sužionių girininkė.
G. Kuliešienės teigimu, grybautojų Nemenčinės miškuose šią savaitę nebuvo daug, nes čiabuviai žino, kad grybų dar nedaug ir neskuba į mišką, o miestiečiai jau baigė atostogauti ir dairytis po miškus neturėjo laiko – kas vaikus į mokyklą vedė, kas laukė, kol feisbuką užplūs kitų grybautojų laimikiai ir jau tikrai bus aišku, kad iš miško neteks grįžti tuščiomis.
Grybų bumas vėluoja
„Lietaus Aukštaitijoje buvo daug, bet negalėčiau to paties pasakyti apie grybus“, – sakė Mindaugas Ilčiukas iš Valstybinių miškų urėdijos Ignalinos regioninio padalinio.
Pasak miškininko, jam pačiam pavyko rasti vieną didelį baravyką, tačiau, kiek besidairė, jaunų grybukų jo kaimynystėje nesimatė. Voveraičių Ignalinos krašto miškuose irgi tik kur ne kur įmanoma pasirinkti.
„Įprastinio tokiu metų laiku grybų dygimo bumo dar teks palaukti. Negaliu paaiškinti, kodėl grybai vėluoja, juk atrodytų, kad ir drėgmės užtenka, ir šilumos. Tą reiškinį paaiškinti galėtų tik grybus tyrinėjantys mikologai“, – kalbėjo M. Ilčiukas.
Feisbuką užplūdo baravykai
Per 23 tūkst. grybavimo entuziastų vienijančioje feisbuko grupėje „Lietuvos grybautojai“ po ilgesnės pertraukos pasipylė įspūdingų laimikių vaizdai. Kalnais baravykų gyrėsi grybautojai iš Kaišiadorių, Mažeikių Anykščių, Utenos, rajonų, Elektrėnų savivaldybės ir Latvijos pasienio.
Pilnų grybų pintinių nuotraukos geriausiu atveju išduoda tik regioną, kuriame jie surinkti. Kur kas įdomesnės nuotraukos, kuriose grybai nupaveiksluoti dar neišrauti. Jas apžiūrinėdamas atidesnis grybautojas netruks pastebėti, kad baravykai dygsta giliose žaliose samanose, eglynuose, mišriuose ir lapuočių miškuose, o į sausus pušynėlius, apaugusius balta kerpe, dairytis dar neverta.
