Mano supratimu, tokioje šiandieninėje mokykloje, esant tokiai švietimo sistemai, iki kokios mūsų valdininkai ją yra nuridenę, „reformuodami“ metai iš metų, gali dirbti tik savęs negerbiantis arba nieko daugiau gyvenime nesugebantis daryti žmogus. Ir man gaila aukoti savo gyvenimą tam, nes aš per daug save gerbiu ir myliu.

Praėjus po šio mūsų pokalbio metams, sužinojau, kad ir Antanas paliko tą skęstantį laivą. Jei taip jau gerai būtų buvę, juk nebūtų palikęs mokyklos, pradirbęs ten tiek metų, beveik visą gyvenimą. Išėjo į darbą, už kurį mažiau moka, kuris reikalauja daugiau fizinių pastangų, bet kur nervai ramesni, kur nebereikia sukti smegenų, kokią nesąmonę tie švietimo ministerijos „genijai“ rytoj sugalvos.