Jų teiravausi, kuriame Lietuvos regione jau prasminga dairytis grybų, o kur dar teks palaukti labiau rudeniškų orų.
Dzūkai gyvena grybų laukimu
„Pagaliau sulaukėme lietaus – apie miestą kaip reikiant palijo, apie pusantros valandos merkė, bet toliau nuo Druskininkų, link Kabelių to lietaus visai neteko“, – pasakojo Latežerio girininkas Artūras Pavalkis.
Jo teigimu, tokia orų portalų net nežadėta staigmena priemiesčio miškams labai naudinga, nes ten šiuo metų laiku lankosi ypatingai daug poilsiautojų, todėl ir gaisrų pavojus didžiausias.
„Prieš savaitę, kalbėdamas apie permainas gamtoje, aš nepaminėjau svarbiausio besiartinančio rudens ženklo – miške jau nesigirdi tiek paukščių balsų, kiek jų buvo pavasarį ir vasaros pradžioje. Tik kur ne kur išgirsite kėkštą, genys sukalens“, – kalbėjo miškininkas.
A. Pavalkis pasakojo, kad dabar yra pats bruknių rinkimo metas, jų gausu ir turguje.
Didžiausiame Pietų Dzūkijoje Veisiejų turguje, vykstančiame ketvirtadieniais, šią savaitę litras bruknių kainavo 2,50 euro. O šviežių riešutų į turgų atvežė tik vienas pardavėjas ir tas neslėpė, kad jie lenkiški. Kaina – 3,50 euro už kg.
„Nemažai lazdynų auga prie Merkinės, taip pat kairiajame Nemuno krante į pietus nuo Druskininkų slidinėjimo arenos, yra jų ir Latežeryje“, – aiškino girininkas.
A. Pavalkis teigė, kad po lietaus dzūkai vėl gyvena grybų laukimu, tikisi, kad miškai netrukus nustebins laimikiais, nors šiomis dienomis grybautojams ten dar nieko nepavyksta aptikti.
Menkiausia žiežirba gali sukelti gaisrą
Nemenčinės miškus, kaip sakė Sužionių girininkė Gražina Kuliešienė, šią savaitę lietaus debesys aplenkė.
„Sparčiai artėjame prie 4 miškų gaisringumo klasės, todėl ir žmonių miške nelaukiame, nes menkiausia žiežirba gali sukelti gaisrą“, – kalbėjo miškininkė.
Pasak G. Kuliešienės, Nemenčinės krašte miško gaisrų kol kas pavyksta išvengti tik todėl, kad nedygsta grybai ir gerokai sumažėjo po mišką vaikštinėjančių grybautojų.
„Mėlynės jau visai baigėsi, pušynuose žmonės renka bruknes. Bet prie vandens telkinių poilsiautojų dabar ypatingai daug. Tik kiek čia tos vasaros beliko – nuo rugsėjo vaikai eis į mokyklas, baigsis rugpjūtį poilsiaujančių vilniečių atostogos, tai mūsų miškuose lankysis tik vietiniai Nemečinės karšto gyventojai“, – sakė Sužionių girininkė.
Žemaitijoje dar liko mėlynių
„Vakar miške radau 3 raudonikius, tai atrodė taip sudžiūvę, kad net pasilenkti išrauti nesinorėjo“, – sakė Tverų girininkas Stasys Vaičkauskas.
Jo teigimu, Žemaitijoje palyta tik kur ne kur. Pavyzdžiui, Kretingai lietaus teko, o Palangai – ne.
„Net drėgnuose juodalksnynuose, kur visada telkšodavo vanduo, dabar galima su bateliais praeiti – visiškai sausa. Pievose vysta dobilai, krinta sudžiūvę liepų lapai“, – vardijo sausros požymius S. Vaičkauskas.
Tverų girininkas pasakojo radęs nespėjusių nubyrėti mėlynių, o bruknės Žemaitijoje dar ne visos prisirpę.
„Sausra dominuoja ir pas mus, ne tik Dzūkijoje, todėl grybautojams nieko gero negalėsite pranešti“, – kalbėjo S. Vaičkauskas.
Aukštaitijoje nekantriausi gali ruoštis į mišką
„Visą savaitę Aukštaitijoje buvo sausa, bet penktadienio naktį gražiai palijo – daugiau apie Zarasus, o Ignalinos krašto miškuose mažiau“, – džiaugėsi Mindaugas Ilčiukas iš Valstybinių miškų urėdijos Ignalinos regioninio padalinio.
Pasak miškininko, grybų dar nėra, bet per savaitgalį jų jau gali atsirasti, tai patiems nekantriausiems grybautojams jau bus verta išeiti į mišką pasidairyti.
Paklaustas, kiek turi praeiti laiko nuo intensyvesnio lietaus iki grybų dygimo pradžios, M. Ilčiukas paaiškino, kad pakaktų vos kelių dienų, jeigu būtų ir drėgmės, ir šilumos. Bet dabar miškai taip išdžiūvę, kad trumpalaikis lietus net nepalaisto dirvos, tik sudrėkina medžių viršūnes.
