Juodasis Kanados istorijos puslapis: vaikai, kurie niekada negrįžo namo
2020 m. rugpjūčio 15 d. 20:59
Asociatyvi nuotr.
Foto: Unsplash
aA
Kanada – viena didžiausių pasaulio valstybių pagal gyvenamąjį plotą. Istoriškai jos kultūra buvo paveikta britų, prancūzų, bei vietos indėnų kultūrų, o šiandien ji patenka į laimingiausių šalių dešimtuką pagal „Pasaulio laimės indeksą“. Tačiau ir šios valstybės pečius slegia tamsi praeities dėmė.
Įsibėgėjant didžiųjų geografinių atradimų amžiui, 1543 m. prancūzų keliautojas Žakas Kartjė[1], išsilaipino dabartinės Kanados teritorijoje. Tiesa, italų kilmės tyrinėtojas Džiovanis Kaboto[2], dalyvaudamas Anglijos karaliaus Henriko VII-ojo ekspedicijoje, dar 1497 m. pirmasis sudarė Kanados rytų pakrantės žemėlapį. Laikui bėgant, Prancūzija ir Anglija, čia ėmė steigti savo kolonijas ir kurti gyvenvietes. Į jas buvo skatinama europiečių imigracija, o vis didesnę įtaką įgavo Anglikonų bei Romos katalikų bažnyčios.
Braudamiesi į naujas teritorijas, naujakuriai neišvengiamai susidūrė su čiabuviais, šiose žemėse gyvenusiais dar nuo paskutiniojo ledynmečio, o šių skirtingų kultūrų koegzistenciją ženklino begalė kruvinų susirėm