Jūs tikriausiai pastebėjote, kad tai, kas jus jaudina atsibudus, dažnai pasirodo ir sapnuose. Sutelkdami savo mintis į specifines jus dominančias sritis jūs galite apgalvotai susikurti sapnus, kurie skatins jūsų augimą bei sveikimą. Pavyzdžiui, jūs galite padidinti pasitikėjimą savimi, atsikratyti auditorijos baimės. Bėgant laikui jūs galite priartinti savo sapnų vizijas bei realybę prie savo troškimų.
Analizuokite savo sapnus patys
Nors sapnuose apstu nelogiškumo, nors sapne sapnuojantysis elgiasi neadekvačiai, priima nelogiškus sprendimus, trūksta savirefleksijos, ne viskas atsimenama, suintensyvėja emocijos, ypač pyktis ir nerimas, tačiau visgi sapnus galima analizuoti ir iš jų nemažai sužinoti apie patį save.
Sapnus dažniausiai interpretuoja ekspertai, kurie jūsų sapnams priskiria reikšmes, pavyzdžiui: „vanduo simbolizuoja jūsų jausmus“ arba „laivai reiškia jūsų kelionę per gyvenimą“. Nors tokios interpretacijos gali būti pagrįstos, jos nebūtinai reiškia tiesą, ne visuomet gali atspindėti visas reikšmes arba būti susiję su svarbiausiais jums rūpimais dalykais. Geriausiu atveju interpretacijos yra vienas iš sapnų supratimo aspektų. Blogiausiu atveju jos gali jus suklaidinti ir pridaryti jums žalos.
Tuo tarpu, kai analizuojate savo sapnus patys, jūs esate vieninteliai autoriai. Iš eilės atlikdami kiekvieno vaizdinio vaidmenį ir kalbėdami lyg vaizdiniai, jūs ištiriate daugybę savo asmenybės aspektų. Jūs girdite save sakant daugybę stebinančių dalykų, kurie atspindi tiesą, tačiau niekuomet jų nepasakytumėte įprastame pokalbyje. Pavyzdžiui: „Aš esu persiškas kilimas. Aš esu gražus ir vertingas ir žmonės manimi vaikšto.“
Sapnų simboliai gali kalbėtis vienas su kitu ir bendrauti tose srityse, nuo kurių jūs daugelį metų buvote izoliuotas. Tai gali būti galingas, tačiau labai švelnus būdas vidinių konfliktų sprendimui. Įvairių vaidmenų atlikimas yra įdomus. Tai suteikia jumyse esančiam vaikui galimybę ištirti įvairius veiksmų, kalbos, jausmų, sprendimų būdus. Kas gi pasmerktų kilimą, kuris pasako ką nors keisto? Pasinaudodami žemiau aprašytais darbo sapnuose būdais galite išugdyti savo gebėjimus sukurti intymius santykius. Tai pasiekiama gilinant savivoką. Pasidalindami tuo, ką patiriate ir atrandate sapnuose, kurie atskleidžia visiškai neredaguotas, necenzūruotas jūsų širdies ir proto mintis, jūs galite jas tikrai suprasti. Sapnai gali vesti nepažintais jūsų proto ir širdies keliais. Jie gali būti jūsų žemėlapiu, padedančiu surasti daugybę turtų.
Jūsų vidinis herojus ir gydytojas
Pats puikiausias dalykas, susijęs su sapnais, yra jų vidinis kūrybiškumas, jų įvairovė bei galimybės. Protas ir mintys, nepriklausomai nuo jūsų amžiaus ar intelekto lygmens, generuoja naują medžiagą. Šis procesas vyksta kiekvieną naktį, vysto begalines fantazijas, kurios pralenkia netgi pačias didžiausias Holivudo pastangas. Kiekvieno mūsų pasąmonėje veikia puikiausias artistas, kviečiantis mus nemokamai peržiūrėti specialiai jums surengtą pristatymą. Šis slaptasis artistas susieja praeitį, dabartį ir ateitį labai keistais ir neįprastais būdais, kurie iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti visiškai nesąmoningi ir keisti. Iš visos neribotos atsiminimų, emocijų, jausmų ir įvaizdžių paletės jis sukuria tikroviškus ir kartais gąsdinančius jūsų portretus.
Kaip jūsų asmenybės gydytojai, jūsų sapnai, netgi jūsų košmarai gali diagnozuoti jūsų negalavimą ir išgydyti jus daugeliu lygmenų. Sapnų pagalba atskleisdami ir suprasdami savo „duomenų šešėlius“, jūs galite atrasti vidinius asmeninės galios ir gerovės šaltinius. Sapnai turi savo vidinę pagrįstą logiką, kuri yra kūrybingesnė ir turtingesnė nei atsibudimo momento vidinė logika. Sapnų turinys nėra atsitiktinė ar beprasmiška, kaip dažnai mus mėginama įtikinti. Iš tikrųjų sapnų turinys parenkamas pakankamai tikslingai iš mūsų galimybių neribotumo srities. Paprastas pavyzdys: savo sapne jūs pamatote automobilį. Kas nusprendė, ar tai bus naujas raudonas Ferrari, ar senas surūdijęs furgonas be stabdžių? Jūsų vidinis artistas ir gydytojas priima šį sprendimą. Jis tai padaro atsižvelgdamas į simbolinį tikslumą ir jo atitikimą kuriam nors jūsų asmenybės arba jūsų gyvenimo aspektui. Visos sapnų detalės yra rūpestingai parenkamos, jos atspindi jūsų asmenybės aspektus ir turi išorinę reikšmę. Galbūt šiandien gatvėje jūs matėte raudoną Ferrari. Tačiau Ferrari taip pat atspindi kažkokią jūsų minčių ar asmenybės išraišką, taigi jūsų pasąmonė tai atkūrė sapnuose.
Sapnų simboliai neturi aiškių teigiamų arba neigiamų reikšmių. Raudonas Ferrari gali reikšti valdžią, galią, aukštas vertybes, greitį, statusą, sėkmę, įvaizdį, arba lygiai taip jis gali reikšti pyktį, švaistūniškumą, neatodairiškumą ir t.t. Tikroji sapno reikšmė yra ta, kuri atitinka jus ir jūsų gyvenimą šiuo momentu. Tas pats vaizdinys gali reikšti skirtingus dalykus skirtingais jūsų gyvenimo etapais arba skirtinguose sapnų kontekstuose. Ar jūs šiuo Ferrari leidžiatės į smagią kelionę? Esate įklimpę purve? Ar jūs jį pastatėte gatvėje? Įsirėžėte į medį? Skrendate juo siauromis gatvelėmis? Kas jį vairuoja ir kur jūs vykstate? Tačiau būtina atminti, kad ir sapnų kontekstai neturi griežtai teigiamos arba neigiamos reikšmės.
Psichodinaminis sapnų aiškinimas
Aiškinant sapnus išskirtinę vietą užima vadinamoji psichodinaminė pakraipa, kurios atstovai bene daugiausia taiko sapnus praktiškai. Jie tiesiogiai sieja sapno medžiagą su asmenybės motyvacija, poreikiais, asmenybės raidos procesu. Psichodinaminėje pakraipoje asmenybės aiškinimas neįmanomas be pasąmonės sąvokos. Psichoanalizė remiasi prielaida, kad visi psichikos įvykiai yra susiję. Taigi sapnai yra susiję su žmogaus sąmone ir pasąmone, su jo jausmais, mintimis, kasdieniais veiksmais.
Sapno funkcijų, kaip ir sampratos, aiškinimas priklauso nuo istorinio laikotarpio, nuo psichologinės teorijos. Šiuolaikiniai autoriai, apibrėždami sapno sampratą, dažnai susiaurina sapno funkcijas ir sieja jas su konkrečia gyvenimo ar psichoterapine situacija.
Pavyzdžiui, G. Gudaitė G., analizuodama išskiria tokius sapnų tipus:
· Kelionės sapnai. Kelionės motyvą sapnuose galima įvardinti kaip tipišką, nes daugelis žmonių, remiantis praktika, yra sapnavę vienokią ar kitokią kelionę – fantastinę ar realistinę. kelionėse kyla įvairių kliūčių. Kelionės sapnus galima vertinti kaip iniciacijos procesą, kupiną išbandymų ir pavojų. Jei sapnas baigiasi gerai, tai gali reikšti naują gyvenimo kokybę. Kita hipotezė apie kelionės sapnus – tai, kad sapnai atspindi gyvenimo kaitą. Kelionės sapnai tam tikra prasme sufleruoja sapnuotojui gyvenimą priimti kaip procesą, kuriame gali būti kliūčių, gali būti nesėkmių ir praradimų, bet jie nėra amžini. Kelionė taip pat gali simbolizuoti gyvenimo kelią ir dvasinių tikslų ieškojimą.
· Skridimo sapnai – tai irgi kelionė, tačiau šis keliavimas išgyvenamas specifiškas. Skridimas – tai nežmogiškų galių įgijimas, buvimas aukštai, kur nėra žemės ir nėra pagrindo. Tai gali rodyti laisvės ilgesį. Skridimas taip at gali siejamas su augimo transendencija, su harmonijos ilgesiu. Skridimas – tai dvasios išsilaisvinimas iš materijos, tai dvasinis išsilaisvinimas iš mirties, perėjimas iš vienos ontologinės erdvės į kitą, perėjimas nuo sąlygotumo į nesąlygotumą. Sapne skristi – tai tuo momentu suvokti, ką reiškia transendencinė būsena. Kita hipotezė – skridimo sapnai gali reikšti per didelį energijos koncentravimą į racionalumą ir plaukiojimą padebesiais, atitrūkimą nuo žemės ir nuo savo kūno. O tai yra tam tikra asmenybės vienpusiškumo išraiška.
· Kritimo sapnai. Kritimas sapne dažnai išgyvenamas kaip visiškas padėties kontrolės praradimas, dingsta bet koks pagrindas ir stabilumas. Kritimas dažnai išgyvenamas su siaubu, su mirties grėsmės nuojauta. Dažnai pabundama iš siaubo ir net pastebima tam tikra fiziologinė reakcija – širdies plakimas, vadinamasis šaltas prakaitas, nerimas. aiškinant tokio sapno motyvo simbolinę prasmę, kritimas suprantamas ne tik kaip fizinis veiksmas, bet ir kaip psichinis nuopolis. Kritimo sapnas gali būti suprantamas kaip impulsas viską mesti, vengti pastangų ir atsakomybės.
· Mirties sapnai. Mirtis sapnuojama gana dažnai. Žmogus gali sapnuoti artimųjų mirtį, gali matyti save mirusį, sapne gali susitikti su jau seniai išėjusiais Anapilin. Ir viena, ir kita yra mūsų įsivaizduojamo Mirties pasaulio atšvaitai. Kaip rodo praktika, žmonės šiuos sapnus paprastai prisimena labai ryškiai ir vertina juos kaip reikšmingus gyvenimo įvykius. Mirties sapnai – tai prisilietimas prie paslapties, tai galios ir nežinomos būtinybės išgyvenimas. Paprastai apie šiuos sapnus kalbama pagarbiai, su tam tikra baime ar nerimu. Psichologiniame lygmenyje mirties sapnas gali būti suprantamas kaip ryšio nutraukimas ir atsiskyrimo išraiška. Analitinėje praktikoje neretai nagrinėjami tokie sapnai, kai žmogus sapnuoja savo tėvo, motinos ar kito reikšmingo asmens, prie kurio buvo prisirišęs, mirtį. Tokie sapnai dažniausiai aiškinami subjektyviu lygmeniu kaip atsilaisvinimas nuo tėvo ar motinos komplekso. Tai svarbi asmenybės brandos pakopa. Šiuo atveju sapnuojama artimųjų mirtis neturi nieko bendra su galima fizine šių žmonių mirtimi. Toks sapnas – tai daugiau vidinio darbo atspindys, o ne sąsajos su išoriniu pasauliu. Mirtis aiškinama kaip tam tikrų kompleksų aktualumo praradimas, kaip atsiskyrimo išgyvenimas, o tai yra svarbi augimo sąlyga. Tokie sapnai gali pasirodyti prieš didelius gyvenimo pokyčius, prieš vedybas ar kelionę, kurie suprantami kaip asmenybės virsmas.
· Nerimo sapnai. Nerimo sapnams gali būti priskiriami sapnai, kuriuose žmogus skuba ir niekaip nespėja arba laiko egzaminus nepasirengęs, arba yra įkyriai persekiojamas. Nerimas išgyvenamas kaip grėsmė identiškumui – asmeniniam, šeimos ar kultūriniam. Šiuolaikinis pasaulis nepaliaujamai keičiasi, todėl yra grėsmingas asmens tapatumo jausmui. Tad nenuostabu, kad šiuolaikinis žmogus dažnai išgyvena didelį nerimą. Nerimo sapnai gali būti susiję su objektyviuoju lygmeniu, jie gali atspindėti išorinio pasaulio grėsmes ir baimes. Šie sapnai susiję su baime, kad kažkas gali atsitikti.
· Traumų sapnai – tai sapnai, atkuriantys traumuojančius įvykius, turėjusius didelę įtaką budriam gyvenimui. Nurodoma, kad tokie sapnai būdingi potrauminiam stresui ar karo neurozėms. Traumos atsikartojimas padeda įveikti skaudų bejėgiškumą ir pasyvumą, patirtus per traumą. Tokie sapnai sapnuojami, kai Ego vėl gali patirti save kaip subjektą, o ne kaip pasyvų streso priėmėją. Gavęs traumą žmogus dėl per didelio fizinio skausmo arba dėl psichologinio šoko negali emociškai reaguoti į tai, kas vyksta. Tam tikra prasme tuo metu žmogus reaguoja automatiškai, tarsi praranda subjektyvumą. Traumos išgyvenimas stumiamas į pasąmonę ir tarsi pamirštamas. Kartais šis jausmas taip ignoruojamas, tarsi ne tam žmogui tai būtų nutikę. Iškilusi panaši situacija ar panašūs santykiai gali vėl atkurti traumos potyrį ir visas su tuo susijusias reakcijas – didelį nerimą, baimę, agresiją, net tam tikrą emocinį šaltumą ir tarpasmeninių santykių problemas. Sapnai padeda prisiminti nuslopintus dalykus. Prisiminimas ir emocinis reagavimas leidžia suvokti nuslopintą patirtį ir pajusti vientisesnį save.
Taigi, kaip teigia G. Gudaitė, sapnai gali būti reikšminga psichoterapijos priemonė ir padėti asmenybei išgyti ir pasikeisti. Tačiau tam, kad tinkamai atvertume sapnų galimybes, turime žinoti būdus, kaip su jais elgtis. Toks psichoterapijos būdas labai praplečia sapno patyrimo galimybes ir leidžia geriau pajusti nuslopintas savo patirties dalis. Toks metodas gerai tinka, kai sapnas susijęs su konkrečiais emociniais išgyvenimais, atspindi asmeninius kompleksus. Žmogus gali praplėsti ir praturtinti savo patirtį, po to ją apmąstyti. Šis būdas leidžia geriau suprasti save ir yra pakankamai efektyvus siekiant didesnio asmenybės integralumo.
Išskiriamos dvi tendencijos, pagal kurias parenkami konkretūs sapnų aiškinimo darbo metodai. Nepaisant teorinės orientacijos ir net istorinio laiko sapnas yra būdas atsiverti tam tikrai patirčiai ir ja dalytis. Gydymo procedūros tam skirtose šventyklose. Pasirengimo procedūros iniciacijos ritualams. Kita grupė – tai sapnų aiškinimasis vadinamojoje sapnų grupėje, kur su sapnu elgiamasi kaip su bendruomenės nuosavybe. Jis pasakojamas, perpasakojamas. Šiuolaikinėje psichologijoje šiai pakraipai artimiausia yra humanistinė egzistencinė psichologija, išimtinai akcentuojanti paties sapnuotojo atsakomybę, budrumą, sąmoningumą ir proceso kontrolę. Aiškindamasis sapną, sapnuotojas gali pamatyti savo nuslopintą patirtį, įtampos židinius, vidinius konfliktus. Šiuo atveju taikomi tokie metodai, kad sapnuotojas galėtų atsiverti sapne iškylančiam patyrimui, kad galėtų jį integruoti ir praplėsti savo sąmoningumą. Kita kryptis – tai sapnų aiškinimas ar paslėptos prasmės atkodavimas. Čia svarbus vaidmuo tenka ekspertui, kuris bent kiek išmano sapno simboliką.
Aiškinant sapnus, daug dėmesio skiriama simbolių medžiagai, ypač sapnų sampratai ir kilmės aiškinimui, funkcijų ir rūšių analizei, net konkrečiam aiškinimo metodų aprašymui. Pagrindinis tokio pasirinkimo tikslas – atverti neišnaudotas galimybes. Kadangi sapnai neretai vertinami skeptiškai, šiuolaikiniai autoriai parodo, kad transformacijos procese jie gali būti stiprūs pagalbininkai. Reikia tik mokėti tinkamai su jais elgtis. Žinant, kas yra sapnas ir kokia jo kilmė, galima geriau suvokti, kokią gyvenimo dalį jie atspindi. Išmanant sapnų funkcijas ir rūšis, galima turėti adekvačius lūkesčius ir numatyti tinkamą sapnų taikymą. Sapnų metodų analizė atsako į klausimą „Kaip?“ Įvairūs metodai ir lankstus jų taikymas leidžia atskleisti įvairius sapno klodus, kurie atspindi asmens būties daugiasluoksniškumą. Kita vertus, sapnai vis dėlto dažniausiai atspindi tik tam tikrą patyrimo fragmentą ir būties epizodą. Kai kalbame apie transformacijos procesą, svarbu jį pamatyti viso gyvenimo, visos būties kontekste. Žmogui gana sunku aprėpti savo gyvenimo visumą, nes jis yra tos visumos dalis. Tačiau jis gali tai padaryti – jo sąmoningumas leidžia nepamiršti praeities ir numatyti ateitį. Esama gausybės žmogaus kūrinių, kurie atspindi būties visumą, atspindi asmenybės kelią, integruoja ir natūralią raidą, ir transformacijos procesą. Metodai ir lankstus jų taikymas leidžia atskleisti įvairius sapno klodus, kurie atspindi asmens būties daugiasluoksniškumą.
Kita vertus, sapnai vis dėlto dažniausiai atspindi tik tam tikrą patyrimo fragmentą ir būties epizodą. Kai kalbame apie transformacijos procesą, svarbu jį pamatyti viso gyvenimo, visos būties kontekste. Žmogui gana sunku aprėpti savo gyvenimo visumą, nes jis yra tos visumos dalis. Tačiau jis gali tai padaryti – jo sąmoningumas leidžia nepamiršti praeities ir numatyti ateitį. Esama gausybės žmogaus kūrinių, kurie atspindi būties visumą, atspindi asmenybės kelią, integruoja ir natūralią raidą, ir transformacijos procesą.
Ką apie sapnus kalbėjo Zigmundas Froidas?
Zigmundas Froidas pirmasis atkreipė dėmesį į sapnų svarbą. Jis pirmasis pasakė, kad sapnų analizė pagrįstai gali būti psichologijos mokslo dalis. Zigmundas Froidas savo sapnų teoriją kūrė XIX a. pab. – XX a. pr. Tuo metu Vakarų Europoje sapnai jau buvo tyrinėjami siejant juos su konkrečiomis fiziologinėmis būsenomis ir kasdieniu gyvenimu.
Tyrinėdamas ir analizuodamas sapnus, Zigmundas Froidas pateikia dvi prielaidas. Pirmoji prielaida teigia, kad sapnas yra psichinis fenomenas, antroji – kad žmogaus psichikoje esama dalykų, apie kuriuos jis žino, nežinodamas žinąs ir t. t. Sapnas, kaip reakcija į fizinį dirginimą, turi šį patenkinti, kad jis nustotų veikęs ir galima būtų toliau miegoti. Pagrindinė sapno ypatybė yra ta, kad jį sukelia noras, o jo turinį sudaro šio noro įgyvendinimas. Antra, taip pat nuolatinė ypatybė: sapnas ne tiesiog išreiškia mintį, bet kaip haliucinacinis išgyvenimas vaizduoja, jog noras išsipildė. Be to, tik išsamesni tyrinėjimai leis nustatyti ar visada sapną sukelia noras, o ne būgštavimas, ketinimas ar priekaištas, bet jie nepaneigs antrosios sapno ypatybės: sapnas ne tiesiog pakartoja dirginimą, bet nutraukia jį, pašalina, panaikina, leisdamas savotiškai jį išgyventi. Kas per vakarienę persivalgęs aštrių patiekalų naktį pajunta troškulį, tas nesunkiai susapnuos, kad geria. Aišku, stipresnį valgio ar gėrimo poreikį neįmanoma patenkinti sapno vaizdiniais; iš tokio sapno nubundi tikrai jausdamas troškulį ir tikrai turi atsigerti. Sapnas šiuo atveju mažai gelbsti, bet visgi aišku, kad juo mėginta nuslopinti dirginimą, vertusį nubusti ir veikti. Kai poreikiai nėra labai dideli, pasitenkinimą teikiantys sapnai dažnai pasiekia savo tikslą.
Zigmundas Froidas apibrėžia pačią sapno sampratą, išskirdamas esminius sapno bruožus. Jis teigia, kad pirmoji bendra visų sapnų ypatybė yra ta, kad sapnuodami miegame. Akivaizdu, kad sapnavimas yra psichikos gyvenimas miegant, kuris ir kiek primena jos gyvenimą būdraujant, ir smarkiai skiriasi nuo jo. Galbūt sapnas ir miegas susiję dar glaudžiau. Sapnas gali ir pažadinti; spontaniškai nubusdamas arba prievarta žadinamas dažnai irgi sapnuoji. Sapnas yra tarpinė būsena tarp būdravimo ir miego. Miegas, anot Z. Froido, yra fiziologinė arba biologinė būsena, kuri iki galo neišsiaiškinta. Sapnas yra būdas atsiriboti nuo realaus aplinkinio pasaulio, kai žmogus pavargsta: „Sapnas – tai tokia būsena, kai ničnieko nenoriu žinoti apie išorinį pasaulį, kai nusisuku nuo jo. Į miegą nugrimztu atsitraukdamas nuo pasaulio, neprisileisdamas jo dirginimų. Užmiegu ir tada, kai pasaulis mane nuvargina“.
Z. Froido teigimu, biologinė miego paskirtis yra poilsis, o jo psichologinis požymis – išnykęs dėmesys pasauliui: „Mūsų santykis su pasauliu, į kurį atėjome gana nenoromis, regis, reiškiasi ir tuo, kad negalime ištverti šio pasaulio be perstojo. Todėl kartkartėmis sugrįžtame į tą būseną, kurioje buvome prieš pasauliui atsirandant: į egzistenciją motinos įsčiose. Bent jau susikuriame sąlygas, labai panašias į anuometines: šilta, tamsu, jokių dirginimų. Kai kurie dargi susisuka į kamuolį ir miega tokia poza kaip motinos įsčiose. Atrodo, tarsi ir mes, suaugusieji, pasauliui priklausytume tik dviem trečdaliais; vienu trečdaliu tarsi dar iš viso nebūtume gimę. Kiekvienas nubudimas ryte yra lyg naujas gimimas. Būseną po miego apibūdiname tokiais žodžiais: esu lyg naujai gimęs, – nors, ko gero, labai neteisingai įsivaizduojame naujagimio savijautą. Galima spėti, kad šis jaučiasi labai nejaukiai. Gimimą įvardijame ir taip: išvydo pasaulį“. Sapnas čia lyg nevaidina jokio vaidmens.
Zigmundas Froidas vis dėlto pabrėžia, kad sapnuojant psichinis gyvenimas nenutrūksta todėl, kad kažkas neleidžia nurimti, kažkas dirgina psichiką ir ji privalo reaguoti. Vadinasi, sapnas yra būdas, kuriuo psichika reaguoja į miegant veikiančius dirgiklius. Psichiniai procesai miegant yra visai kitokio pobūdžio, nei būdraujant. Sapne daug ką patiri ir viskuo tiki, nors iš tikrųjų neišgyveni nieko, nebent tik kokį trikdantį dirginimą. Dažniausiai sapnai – tai vizualūs vaizdai; gali pasitaikyti ir jausmų, ir minčių, kitos juslės irgi gali ką nors patirti, bet dažniausiai tai visgi vaizdai. Sunkumai pasakojant sapnus iš dalies kyla ir dėl to, kad šiuos vaizdus turime nusakyti žodžiais. Tai dar kartą įrodo, jog miegant psichiniai procesai yra kitokie nei nemiegant.
Sapnų ryšys su miego būsena leido Z. Froidui padaryti išvadą, kad sapnas yra reakcija į miegą trikdantį dirgiklį: „Girdėjome, kad kaip tik čia ir tik čia mums gali padėti eksperimentinė psichologija; ji įrodo, kad sapnas atspindi miego metu patiriamus dirginimus. Atlikta daugybė tokių bandymų <...> ; kiekvienas iš mūsų gali asmeniniais stebėjimais patvirtinti šį rezultatą. Noriu pateikti keletą ankstyvesnių eksperimentų. Maury's tokius bandymus atliko pats su savimi. Antai miegant jam davė pauostyti odekolono. Jis sapnavo esąs Kaire, Johano Marijos Farinos krautuvėlėje, paskui prasidėjo neįtikėtini nuotykiai. Arba: jam nesmarkiai įgnybo į sprandą; jis sapnavo, kad ten užklijuotas pleistras, paskui vaikystėje jį gydžiusį gydytoją. Arba: jam ant kaktos užlašino vandens lašą. Tada jis atsidūrė Italijoje, smarkiai prakaitavo ir gėrė baltą Orvieto vyną“. Taigi Z. Froido sapnų tyrinėjimai buvo daugiau eksperimentinio pobūdžio, ir sapnų turinys buvo menkai psichologiškai aiškinamas.
Zigmundas Froidas sapnų aiškinimą laikė peiktinu dalyku: „ <...> tirti sapnus – ne tik nepraktiškas ir nereikalingas, bet tiesiog peiktinas užsiėmimas; dėl jo būsi apkaltintas nemoksliškumo nuodėme, įtartas asmeniniu polinkiu į misticizmą. Kur matyta, kad medikas užsiiminėtų sapnais, kai net neuropatologijoje ir psichiatrijoje yra tiek daug kur kas rimtesnių dalykų: tai smegenis spaudžiantys obuolio dydžio augliai, hematomos, chroniški uždegimai, kai audinio pakitimus gali pademonstruoti per mikroskopą! Ne, sapnas yra pernelyg nereikšmingas objektas, jo neverta tirti.“. Taigi klasikinėje psichodinaminėje paradigmoje sapnų aiškinimas prilyginamas misticizmui. Sapną reikia sieti su neurozėmis.
Zigmundas Froidas norėjo parodyti sapnų ir neurozių sąsajas. Autorius teigia, kad sapnas irgi yra neurozinis simptomas, kurio privalumas neįkainojamas: jis būdingas visiems sveikiems žmonėms. Iš tiesų, jeigu visi žmonės būtų sveiki ir tik sapnuotų, iš jų sapnų galėtume padaryti beveik visas išvadas, kurios gaunamos tiriant neurozes. Vadinasi, sapnas tampa psichoanalitinio tyrimo objektu.
Sapnų analizė yra vienas pagrindinių psichoanalizės metodų, leidžiantis tyrinėti ir atskleisti turtingą pasąmonės pasaulį. Sapno simbolių atkodavimas susiejamas su konkrečia gyvenimo patirtimi yra sapno analizės esmė. Zigmundas Froidas teigė, kad sapnas iš esmės yra haliucinacinis noro išsipildymas. Aiškindamas konkrečias sapno simbolio reikšmes, autorius ieško universalių sapno simbolių prasmės, kurios dažniausiai susijusios su nuslopintais potraukiais. Dauguma sapno simbolių yra seksualiniai simboliai. Anot Z. Froido, sapnas taip pat išreiškia slaptas žmogaus mintis.
Sapnų aiškinime mokslininkas nuodugniai nagrinėjo sapnus, laikytus neįsisąmonintų troškimų išsipildymu. Jis apibūdino ir pasąmonės svarbą, žmogaus siekį gyventi valdomam malonumo principo, kartais neigiant realybės principą. Kitaip tariant– mus valdo aistros ir troškimai, kurie padeda pasiekti malonumą. Anot Z. Froido, pagrindinis žmogaus tikslas – patirti malonumą. Tuo tarpu realybės reikalavimai šį troškimą slopina, dėl to pasąmonė troškimus stengiasi pakeisti taip, kad jie taptų priimtini. Tai vyksta ir sapnuose. Todėl sapno analizę mąstytojas ir apibūdino kaip „karališką kelią į pasąmonę“. Kartais neįsisąmoninti troškimai, pasak jo, yra tokie nepriimtini, jog gali virsti neurozės požymiais, nes jie tiesiog pakeičia išraiškos būdą.
