Kuvaldos pravardę dėl triuškinančių smūgių gavęs kovotojas pasakojo, kad pradėjęs vesti seminarus įvairiose įstaigose, pastebėjo, kiek daug yra psichologiškai ir morališkai puolusių žmonių. Jam kilo mintis sukurti motyvacinį klipą, suteiksiantį įkvėpimo tiems, kam labiausiai to reikia.
„Man patinka įkvėpti kitus žmones, nes įkvėpdamas kitus, įkvepiu ir save. Juk į mane žiūri kaip į pavyzdį, negaliu paimti ir nusileisti, pasiduoti. Jei įkvepiu kitus žmones, turiu paimti kiaušinius į rankas ir dirbti taip, kaip sakau, kad dirbu. Aš taip ir darau, – sakė S. Maslobojevas. – Supratau, kad man nereikia ieškoti kažko, kas mane vestų į priekį, kad man pačiam reikia būti tuo vedliu. Visuomet norėjau įkvėpti kuo daugiau žmonių.
Kurį laiką ieškojau ir per karantiną mano maldos buvo išgirstos, susipažinau su Mariumi Dulka. Jis turi idėjų ir talentą. Stengėmės sukurti tokį vaizdo klipą, kad žmonės nenorėtų akių atitraukti, kad žodžiai būtų tokie stiprūs, jog paliestų daugelį. Iš daug žmonių girdėjau atsiliepimų, kad žiūrint „eina šiurpuliukai“. O to ieško ir kinematografas, ir toks, kaip aš, norintis įkvėpti kitus“.
Pokalbiui pasisukus apie vyrus, kovotojas pasakojo pabuvojęs vyrų stovykloje Lietuvoje, kur vyrai atvažiuoja su naujomis, prabangiomis mašinomis, valdo įmones, bet viduje yra silpni ir palūžę.
„Juos į depresiją ir neviltį varo tokie paprasti dalykai, kad iš šono paklausius net juokas ima. Aš esu tiesus žmogus ir pasakau viską į veidą, galbūt todėl kai kas manęs ir nemėgsta. Tai aš ir sakau: „Man juokingos tavo problemos, nes problemų nėra“, – kalbėjo jis ir tęsė. – Reikia pavyzdžių? Žmogus negali nustoti bėgioti paskui kitas moteris, griūna jo šeima, pats nesugeba susitvarkyti. Žmona jo nebetraukia, nors moteris simpatiška.
Suprantu, kad vyrai yra užkariautojai, mums reikia naujų iššūkių gyvenime, bet jei nesugebi sutvarkyti savo kiemo, kam užkariauti naujas žemes, koks tu būsi karalius savo žemėje? Privalai padaryti taip, kad tavo žemėje žmonės būtų laimingi. Pradėjome bendrauti ir priėjome išvados, kad problemų pirmiausiai reikia ieškoti savyje. Jei ją randame, esame vienu žingsniu arčiau jos išsprendimo“.
S. Maslobojevas papasakojo dar vieną istoriją iš vyrų stovyklos – ten vienas vyras buvo įsiskolinęs 5000 eurų ir kalbėjo apie savižudybę. Jam atrodė, kad gyvenimas baigtas, negalėjo susitaikyti su mintimi, kad kažkam skolingas.
Kovotojas pasakojo, kad viename seminare reikėjo sugalvoti sau pavadinimą ir jis nedvejodamas save pavadino entuziazmu.
„Noriu į gyvenimą žiūrėti su entuziazmu. Viską, ką darau, darau su entuziazmu. Ir netgi į šį interviu važiavau su entuziazmu, – juokėsi tinklalaidės „Tikras. Vyras“ svečias. – Priimk visus tuos iššūkius, jie ateina ne šiaip sau. Jei esi aklas kurmis, gyvenimas duoda tau „pliauską“, kad atsibustum ir pasižiūrėtum, kas vyksta, ką darai ar darai ne taip. Gal kažkur nosį per aukštai užkėlei? Gal kaip tik per daug nuleidai? Viskas yra paprasta, bet kitas, žiūrėk, sako „ne, gyvenimas yra nesąžiningas, man skaudu ir bloga“. Ne, žaisk ir mėgaukis. Vaikystėje būdavo pralaimime žaidimą, bet vieni numoja ranka, kiti nusikeikia, dar kiti supyksta, bet žaisti dėl to nenustoja. Juk vaikystėje mes žaisdavome ir toliau. Lygiai toks pats žaidimas vyksta ir čia. Nesigavo? Na ir gerai, žaidimas vyksta iš naujo“.
S. Maslobojevas puikiai prisimena lūžio tašką ir savo gyvenime.
„2009 metais buvau metęs sportą, pasidaviau šeimos narių, draugų spaudimui – kiek gali visą laiką būti pervargęs, „sulaužytomis“ rankomis, o pinigų nėra, visąlaik nervingas, nusivylęs. Nėra iš ko gyventi, nėra stimulo ir motyvacijos. Pradėjau vytis pinigus, važinėjau į Norvegiją, tais laikais uždirbdavau nuo 7000 iki 8000 litų. Buvau jaunas, beliko džiaugtis gyvenimu, bet po metų supratau, kad esu tuščias, aš esu nebe aš. Taip, turėjau tai, apie ką svajojau, bet tos svajonės buvo primestos kitų. Aš turėjau pinigų, nebežiūrėjau į kainas, leidau sau ką noriu, vaišinau draugus, bet jaučiausi tuščiaviduris.
Gyvenimas taip sudėliojo, kad tuo metu vienas žmogus man pasiūlė sukovoti Belfaste, nes vietinė žvaigždė buvo traumuota, tai prašė stoti prieš tokį senį. O tas senis pasirodo buvo Jeffas Monsonas (buvusi MMA – mišrių kovos menų žvaigždė – red.). Aš buvau metus nesportavęs, tuo metu ir alkoholį vartojau, ir rūkyti pradėjau, nes statybose turbūt taisyklė numeris vienas – kas nerūko, tas dirba – per dieną sutraukdavau po pakelį,“, – pasakojo jis.
Ir tęsė: „Nuvažiavau ten visiškai nepasiruošęs ir pirmame raunde sugebėjau užlaužti varžovui ranką, jaučiau, kad tuoj jis pasiduos, bet man mėšlungis sutraukė abi kojas, atrodė, kad pliš raumenys. Man gyvenime taip nėra nutikę. Aišku, tuomet jis išsivadavo, raundas baigėsi, o kitame jau išėjau kaip maišas ir jis mane nugalėjo be vargo. Supratau, kad tai man buvo gyvenimo pamoka. Man davė pasirinkti, bet sugrąžino ten, kur galiu save išreikšti kaip asmenybė.
Man nepatinka smurtas ir brutalumas, man patinka tobulėjimas, savo kūno ir minčių kontroliavimas, adrenalinas prieš kovas, kai mokaisi tai suvaldyti ir nukreipti tinkama linkme. Supratau, kad reikia grįžti atgal. Pasakiau, kad geriau būsiu „biednas“, bet laimingas. Ir iki šiol neuždirbu iš kovų daug pinigų, bet mėgaujuosi procesu. Savo kategorijoje esu vienas iš geresnių kovotojų pasaulyje tik todėl, kad mėgaujuosi pačiu procesu. Trokštu ne tiek pinigų, pergalės, šlovės, kiek tobulėjimo ir garsių vardų mano kelyje. Man dabar nėra baisu parklupti. Aišku, tai nėra malonu, skauda, bet kartais reikia parklupti, kad suprastume, ką darėme ne taip“.
Apibūdindamas, kas jam yra tikras vyras, S. Maslobojevas pabrėžė atsakomybę prieš save.
„Nesvarbu, kad kažkam nepatinki. Jei nori visiems įtikti, pardavinėk ledus, kaip sakė Stevas Jobsas. Neik į verslą, nebūk savimi, tiesiog stenkis visiems įtikti ir įdėk jiems didesnę porciją ledų. Tai nebijok būti savimi, pažiūrėk, kur gali būti geriausias, kur gali būti vedlys. Kiekvienas vyras pasaulyje pirmiausiai yra žmogus, paskui kurį norėtų eiti kiti, – kalbėjo Kuvalda. – Taip, jaučiu baimę, nepasitikėjimą, bet man nereikia sėdėti ir verkšlenti apie tai, o susiimti ir bandyti. Net jei nesigaus, rasiu kelią iš duobės. Jei žinai, kad reikia išlipti iš tos duobės, bet nežinai kaip, tai nebijok klausti. Atsiverk pasauliui ir pasaulis atsivers tau“.
„Blūdijau“ po pasaulį, nežinojau, kuo noriu būti ir sekiau kitus. Bijojau net pagalvoti, kuo aš galiu būti, pažiūrėkite į mane – buvau žemas, liesas vaikas, ne kažką... Tik vėliau, kai nusprendžiau, kad tapsiu kažkuo, visas gyvenimas ėmė suktis taip, kad man padėtų. Esu įsitikinęs, yra netgi toks gyvenimo dėsnis, kad jei tikrai kažką nori gauti ir kartu dalintis, kažkas visatoje atsitinka – atsiranda reikalingi žmonės ir pasitaiko galimybės viską realizuoti. Viskas pasikeitė, kai pasakiau sau: aš būsiu tuo, kuo noriu būti, ir nesvarbu, ką kiti pasakys. Atėjau vienas į šią žemę ir vienas iš jos išeisiu. O kaip nugyvensiu savo gyvenimą, priklauso tik nuo manęs paties. Jei kažkam nepakeliui – Dieve mano, aš dar 7 milijardus žmonių turiu, su kuo bendrauti“, – juokėsi S. Maslobojevas.
Ir pabaigoje tinklalaidės „Tikras. Vyras“ svečias, paprašytas palinkėjimo ar patarimo vyrams, tarė: „Kartokite mano mėgstamiausią frazę, kurią išgirdau iš vieno filmo personažo: „Kiekviena diena virš žemės yra gera diena. Tad pasaulis yra jūsų vyrai, jums tik reikia jį pasiimti“.
