Kodėl apskritai užmezgami kurortiniai romanai? Pirmiausia, todėl, kad norisi šventės. Vasara, saulė, jūra. Gražu, šviesu, gera. Puikios nuotaikos netemdo net tas nelemtas koronavirusas, nei žinia, jog atostogos greitai baigsis, ir vėl teks dirbti. Tiesiog nesinori galvoti apie jokius rūpesčius.
Pasiryžimą užmegzti kurortinį romaną nulemti gali noras atsipalaiduoti, pasilinksminti per atostogas, patirti daugiau įspūdžių. Su tuo žmogum, su kuriuo neketini sieti tolimesnio savo gyvenimo, gali bendrauti laisvai, apie daug ką kalbėtis. Žinoma, tai gali daryti ir su savo partneriu, tačiau jau tik tada, kai santykiai yra tvirti. O per atostogas daug kam norisi to lengvumo, paprastumo, netgi lengvabūdiškumo. Kompleksuotiems asmenims kurortinis romanas gali įpūsti pasitikėjimo savimi. Štai plius dydžio blondinė, į kurią savoje šalyje, savame mieste nelabai kas žiūri, tarp pietiečių gali pasijusti vos ne grožio karalienė arba, pavyzdžiui, tylus vaikinukas gali pasirodyti patrauklus kokiai nors svetimos šalies pagyvenusiai feministei.
Taigi pirmoji priežastis, kodėl kurortinis romanas dažniausiai neturi jokių perspektyvų, yra tas, jog į laikiną porą gali sueiti nesuderinami žmonės. Kurortiniai romanai turi tokią savybę, kad dėl malonios aplinkos, atsipalaidavimo, labai greitai žmonės suartėja, o paskui labai greitai nukrenta tie rožiniai akiniai. Kažin ar tam pietiečiui visada norėtųsi būti šalia apkūnios blondinės, o tai blondinei ar patiktų pasilikti svetimoje šalyje. Taip pat vargu bau ar tas tylenis ilgai „ištemptų“ su pagyvenusia feministe? Čia tik du pavyzdžiai, o jų gali būti begalė. Esmė ta, kad kurortiniam romanui dažnai pasirenkamas toks žmogus, su kuriuo įprastinėmis sąlygomis negyventum. Kurortinis romanas tam ir yra kurortinis romanas, kad išbandytum ką nors neįprasta.
Į kurortinį romaną dažnai leidžiasi ir tie asmenys, kurie yra nelaimingi savo šeimoje/poroje. Štai vyro nemylima moteriškė atvyksta į sanatoriją ir joje sutinka vyriškį, su kuriuo ima maloniai leisti laiką. Tuomet ji pasijaučia nebe tokia apkiautusi, suvokia, kad kažkam dar gali būti įdomi, patraukli. Juolab, kad sanatorijoje ar kurorte nėra buitinių rūpesčių, žmonės gali labiau įsiklausyti tiek į save, tiek ir į kitą žmogų. Tas pats ir su vyriškiais. Žmogus, kuris namie savo pačios buvo ujamas, ant kurio buvo nuolat rėkiama, kuris pasiilgęs intymumo, čia sutinka moterį, su kuria gali maloniai bendrauti. Tokie kurortiniai romanai nutrūksta labai dažnai, nes ateina laikas grįžti namo. Jei iki šiol neišsiskyrė su nemylimu partneriu, tai vargu ar skirsis ir po kurortinio romano. Tiesiog šių žmonių gyvenimas sugrįš į nusistovėjusias vėžes, į kasdienybę, o tas romanas bus tik kaip puikus prisiminimas, galbūt maža paslaptis.
Tačiau gali nutikti ir taip, kad vienas asmuo į kurortinį romaną žiūrės tik kaip į malonų žaidimą, o kitas – tikėsis romano tąsos ir po atostogų, galbūt netgi vedybų. Nors psichologai ir sociologai yra apskaičiavę, jog tik trys – penki procentai atostogų romanų baigiasi vedybomis, t. y., labai nedaugeliu atvejų, visgi žmogus yra tokia būtybė, kuri turi vilties, kuri tikisi, kad būtent jam tai neatsitiks. O kai visgi taip atsitinka – romanas toliau netęsiamas, kai kam tai baigiasi ašarų upeliais, nusivylimu. Tačiau, kad tikrai nieko iš tų santykių neišeis, taip pat nereikėtų sakyti, bet kokiu atveju jūs patys matote geriau. Čia jau niekas nepatars, kaip jums elgtis. Galima pateikti tik statistiką: net 80 proc. moterų po kurortinio romano yra pasiryžusios skyryboms, tačiau skirtis ryžtųsi tik 20 proc. vyrų. Kodėl moterys labiau pameta galvą nei vyrai? Turbūt todėl, kad pamato, kaip gražiai vyrai joms asistuoja ir klaidingai mano, jog jie taip elgiasi ir įprastame gyvenime.
Kurortinis romanas, greičiausiai nutrūks ir tada, kai jo dalyviai bus taip nusprendę: kartu pabus tik tas trumpas atostogas. Tačiau čia jau gali būti visaip. Jei abu žmonės turi savo partnerius, romanas nesitęs, arba labai didelė tikimybė, kad nesitęs. Tačiau atostogos gali baigtis visiškai netikėta linkme. Pavyzdžiui, moteris ir vyras vienas kitą įsimyli, tada jie gali nuspręsti nebesiskirti ir po atostogų. Jei tam kliūčių nėra – tada valio. Bet jei vienas kuris ar abu nėra laisvi? Tuomet gali prasidėti dramos. Pavyzdžiui, artėjant atostogų galui, apima panika dėl greito išsiskyrimo, tada jau likusios atostogos nebeteikia džiaugsmo. Mintyse dėliojami įvairūs graudulingi atsisveikinimo scenarijai, imama spręsti tokie klausimai, kaip kad tęsti romaną ir pasibaigus atostogoms ar netęsti. Žmones gali imti kankinti įvairios dilemos, negalėjimas apsispręsti, kaip toliau elgtis. Galiausiai jaučiama kaltė prieš savo partnerį.
Taigi, jeigu esate laisvi, kurortinį romaną išbandyti verta, bet jeigu ne, gal nereikėtų to daryti. Tačiau bet kokiu atveju į kurortinį romaną reikėtų žiūrėti labiau kaip į žaidimą, nesitikėti tęsinio.
