Kaip atpažinti ar tavo antra pusė yra kitos seksualinės orientacijos?

Klausausi pasakojimo ir netikiu savo ausimis. Kuo neįtiko, nusikalto vyras, kad jį paliko žmona dėl kitos moters? Po dvidešimties kartu nugyventų vedybinių metų, kartu išauginus du vaikus. O jeigu būtų palikęs vyras žmoną dėl kito vyro? Gyveni žmogus tradicinėje poroje, augini vaikus, kaip ir viskas gerai ir staiga – še tau boba devintinės! Grįžti namo ir pamatai savo žmoną lovoje ne su kitu vyru, bet su kita moterimi. Kaip elgtis?

„Jeigu būtų vyras, tai tiesiai jam į snukį“, – emocingai pasakoja vyras, bet tuojau pat nusijuokia. „Na, gal taip nebūtų, galima viską išspręsti civilizuotai, viskas priklauso nuo pasitikėjimo savimi. Kuo mažiau pasitikėjimo, tuo daugiau buko pavydo“. Paklausiau, ar jis pats nėra pavydus? Pajuokavo, kad pasaulyje yra dviejų rūšių moterys: viena, kuriai jis patinka, kita – kuriai nepatinka. O moterų pasaulyje esą lygiai per pusę – 3,5 milijardai, tai negi dabar eisi iš proto?

Dingtelėjo mintis: gal tas vyras tikrai nelabai myli tos savo žmonos, jeigu po tiek metų pasiruošęs ją pakeisti kaip kokią kojinę… „Bet pamatyti savo žmoną lovoje su kita moterimi, dar tokią akimirką – kai ji užsidegusi glamonėja tą kitą, su niekada anksčiau matyta energija ir malonumu – čia jau visiškas šokas, nebežinojau, kaip elgtis. It stabo ištiktas spoksojau pro kiek pravertas duris; prisipažinsiu, vaizdas buvo erotiškas. Bet mintys sprogdino, buvau apstulbęs. Kaip, juk mano žmona, apie kurios – ką? Pomėgį? Apie jį nieko nežinojau. Ramino bent tai, kad užtikau ne su vyru. Juokai juokais, bet ištikimybė juk turi būti. Vis tik maniau, nedramatizuosiu – ką čia dabar, paeksperimentuos ir sugrįš į protą. Kur tau...“, – tęsia vyras.

Tokių istorijų girdėjau ne vieną. Viena jų prieš kažkiek metų garsiai nuskambėjo žiniasklaidoje – kai viena žinoma ponia iš Lietuvos staiga susimylėjo su Rusijos šou žvaigžde moterimi. Pirmoji, beje, dėl naujos meilės paliko savo turtuolį vyrą ir išrūko ieškoti laimės svetur. Taigi, gyveni, žmogau, ir niekada nežinai, kada tavo antroji pusė išeis iš proto – paliks tave dėl tos pačios lyties asmens, pamynusi po kojomis viską, ką jūs abu per daugybę metų sukūrėte. Pamiršusi net vaikų interesus. Bet gal tame nieko blogo nėra? Juk dabar madinga turėti „gyvenimo trenerius“, kurie visi kaip vienas kartoja: ieškok savęs, mylėk save, būk su savimi sąžiningas. Na, tai štai ir surandi save – supranti po daugelio metų, kad neišbandei dar lesbietiškos meilės, tai ko delsti, juk gyvename tik vieną kartą? Vieni traukia į Ispaniją minti 800 km. Šv. Jokūbo kelią, kiti, kaip šiuo atveju, staiga arba pagaliau suvokia, kad yra, taip sakant, netradicinės orientacijos.

O gal ją vyras tiesiog užkniso? – mintiju apie to nelaimėlio, palikto vyro žmoną. Bet, jei rimtai, lesbietėmis (kaip ir homoseksualais bei biseksualais) gimstama, o ne tampama.

Remdamasi perskaityta literatūra ir savo patirtimi, turiu pabrėžti, kad nėra taip: atsikelia moteris vieną rytą ir supranta, kad ją seksualiai domina kita moteris. Kažkokios mintys galvoje (o gal tik pasąmonėje) jau anksčiau sukosi – ypač žvelgiant į apsinuoginusias moteris – jų krūtis, sėdmenis ir trikampiukus, kelnaites įsirėžusias tarp lūpų… Pradžioje tai lyg ir nieko nereiškia, nes mes, moterys, esame atidžios kitų, ypač gražių, simpatiškų moterų išvaizdai. Mėgstame žvilgsniais varstyti konkurentes. Lyginame save su jomis. Tarp moterų įprasta pasakyti viena kitai: „o, kaip tu puikiai atrodai, kokia tu graži, tau tinka ši suknelė“.

Mano vyras sako, kad ir vyrai nužiūrinėja vieni kitus ir vertina, tik šiukštu, negalima šitokio dėmesio atvirai rodyti, dar apšauks gėjumi. Pabandytų vyras vyrui pasakyti komplimentą, maždaug, gerai šiandien atrodai, pupuliuk. Galima ir į galvą gaut.

Ar įmanoma atpažinti, kad tavo antroji pusė yra kitos lytinės orientacijos? Paklausykime, ką sako moteris, kurią susiradau per bendrus pažįstamus: „Nuo mažens jaučiausi kiek kitokia, nei kitos mergaitės. Man patiko rengtis berniukiškai. Jau trylikos visos paauglės draugės kalbėjo apie berniukus ir aš, nenorėdama atsilikti, elgiausi visiškai taip pat. Pirmus lytinius santykius su vaikinu turėjau kai man sukako aštuoniolika. Klausiate, kaip jaučiausi? Dviprasmiškai. Viena vertus man buvo įdomu – dvidešimt penkerių metų vaikinas buvo jautrus, neskubėjo, nedarė jokio spaudimo. Prisipažinsiu, troškau patirti tą mistinį „pirmąjį kartą“ ir, kai jis jau gosliai glamonėjo mane – rankomis, liežuviu, lūpomis, man jau buvo nebesvarbu, kas tai daro – vyras ar moteris. Antra vertus, nebuvo to, ko tikėjausi, kažko, kas būtų sukrėtę iki sielos gelmių...Vis tik po pirmos nakties su tuo vaikinu draugavome dar du metus. Bet po kiekvienos sueities vis stipriau jaučiau, kad man kažko trūksta. Kad ir kiek besistengė mano vaikinas man įtikti (o prašau jo būti kuo aršesniam, net grubiam), jaučiau, kad noriu kažko kito, kad man yra negerai. Pati nesuvokiau, kas man darosi, tapau nervinga ir variau iš proto vaikinuką. Galiausia jis išvyko į kitą miestą mokytis ir mes išsiskyrėme.

Kartą atsidūriau vakarėlyje pas mano draugę. Ten sutikau dvigubai už mane vyresnę moterį – jai buvo apie penkiasdešimt. Mes susipažinome, kalbėjomės… Be galo šilta, empatiška pašnekovė sudomino – pirmiausia pajutome viena kitai žmogišką simpatiją. Vidurnaktį iš vakarėlio išėjome kartu. Ji pasiūlė eiti pas ją gerti arbatos ir pratęsti pokalbio (kalbėjomės apie meną). Naujoji pažįstama buvo išsilavinusi, įžvalgi – tikra eruditė, be to maloni ir simpatiška, taigi, nedvejodama sutikau užsukti pas ją į svečius. Kai įėjome ji uždarė duris ir priartėjusi prie manęs lėtai prisiglaudė. Mūsų krūtis susilietė ir man, mano nuostabai, apsvaigo galva nuo niekada nepatirtų jausmų. Ji suėmė mano veidą delnais ir žiūrėdama į akis, lėtai įsisiurbė į lūpas. Galiausiai atsidūrėme lovoje ir aš alpėjau nuo glamonių – ant nuogo kūno jutau jos jautrius pirštus, kvepiančias žemuogėmis lūpas, standžių krūtų prisilietimus. Aš svaigau ir staiga man kilo noras valdyti – paimti ją, išnaudoti, paversti verge. Norėjau tapti medžiotoja ir atskleidusi visą nirtulį, visą aistrą laimėti ją sau. Troškau imti, o ne būti imama. Dorojau savo auką ir mėgavausi, dariau tai, apie ką net nedrįsau pasvajoti. Man atsitokėjus jau švito, žinote, tas mistiškas vasaros rytas, kai visa aplink nuščiuvę ir net giesmininkai strazdai dar snaudžia. Žvilgtelėjau pro langą – sodas alyvų guotais saugiau paslėptas nuo kaimynų akių. Išėjau nuoga, basomis į rasotą pievą triumfuodama – jaučiausi nugalėtoja. Tai buvo niekada anksčiau nepatirtas jausmas. Bet dabar jau tikrai žinojau – aš noriu moters. Šią naktį įvyko tai, ko labiausiai troškau, bet bijojau sau prisipažinti. Nenuostabu, kad taip ilgai slopinau save, juk gyvename frigidiškoje visuomenėje, kurioje bijoma savo nuosavo šešėlio. Vieši meilės santykiai tarp moterų tikrai kol kas neįmanomi, nes neigiama aplinkinių reakcija būtų sunkiai pakeliama.

Dar vienas opus klausimas – vaikai. Aš noriu turėti vaikų, bet mano atveju tai neįmanoma. Bent jau dabar, kol Lietuvoje nėra normalių įstatymų reglamentuojančių vienalyčių porų santykius.“ Įdėmiai klausiausi savo pašnekovės. Tikrai nesunku suprasti jos problemą – poreikį slapstytis, slopinti savo natūraliai kylančius jausmus ir nuolat patirti susidvejinimą. Paklausiau, ar ją vis dar domina vyrai. Atsakymas – taip, bet moterims ji skirianti pirmenybę. Reiškinį, kai asmenį seksualiai domina abiejų lyčių atstovai apibūdina terminas biseksualumas. Jis daug dažnesnis nei mes įsivaizduojame. Kaip jį atpažinti? Kaip žinoti, ar tavo antra pusė nėra biseksuali arba nėra heteroseksuali taip save prievartaujant? Mano pašnekovė pasidalijo savo patirtimi:

• Visų pirma reiktų būti jautriam ir išmokti skaityti ženklus. Moteriai nesunku erotinį susižavėjimą kita moterimi pateikti kaip artimą draugystę, maždaug „ji mano geriausia draugė“. Ką tos draugės veikia užsidariusios niekada nesužinosi. Vyrai tokį paaiškinimą dažniausiai priima už gryną pinigą.

• Su vyru visada buvau pasyvi, misionieriaus poza visiškai tenkino. Bet čia galima apsigauti, nes po ilgo gyvenimo kartu dauguma taip mylisi, dėl įvairiausių priežasčių. Taigi, apkaltinti šaltumu žmoną būtų neteisinga – gal ji tiesiog pavargusi nuo vaikų ir buitinių rūpesčių?

• Siekdama suvilioti moterį tampu medžiojančiu žvėrimi. Jeigu vyras pastabus, matys, kad žmona pasikeičia sutikusi jai patinkančią moterį – tampa aktyvesnė, imasi iniciatyvos bendrauti, sako jai komplimentus kiek neįprastai, egzaltuotai. Veidas ir akys švyti it skanų kąsnelį regint – juk būtent taip elgiasi vyrai ir moterys kilus geismui.

• Gali atsitikti ir taip, kad jau lovoje su vyru sekso metu moteris pradeda fantazuoti. Žodžiais arba reakcijomis išsiduoda apie geismą moterims. Jeigu vyras jos neslopins, žmona gali dar labiau atsiskleisti – pasiūlyti pabandyti tikrovėje. Žinau tokių atvejų. Dažniausiai tai būna vyro iniciatyva, nes dauguma vyrų mielai pasimėgautų lovoje dviejų moterų draugija. Biseksuali moteris sutiks su tokiu pasiūlymu, jeigu, žinoma, pasitikės savo vyru. Uždaras ir asketiškas žmogus nei sau, nei kitam neleis atvirai kalbėtis, todėl tokioje poroje siurprizų nebus. Iki tol, kol ištiks sprogimas, žinoma, jei žmona ilgus metus slopino savo tikruosius poreikius. Bet jeigu vyras nekompleksuotas, žmona gali išdrįsti su juo kalbėtis. Ir, kaip minėjau, pasiūlyti kai ką įdomaus... Kokį sprendimą priims abu partneriai? Būna visaip.

Pašnekovė tęsė: turėjau vyriškį, su kuriuo mūsų norai sutapo. Atsidurti lovoje su dviem moterimis buvo jo svajonė. Kai jis pirmą kartą pamatė mane su kita moterimi, buvo tiesiog pritrenktas, nes net nenutuokė, kokia esu iš tiesų – aistringa ir pašėlusi kaip laukinė katė. Mėgavausi lovos drauge ne mažiau už jį patį, ėmiau dar ir dar, ragavau ir vis negalėjau pasisotinti. Galiausiai ji pati paprašė liautis, nes pavargo nuo mano glamonių. Vyras, beje, nesiskundė, jog buvo išstumtas iš lyderio pozos, matyt, jam užteko veiklos į mus bežiūrint...

Atsakydama į mano klausimą, kiek toks gyvenimo būdas gali tęstis, ji pasakė, kad jos atveju tęsėsi tol, kol ji įsimylėjo į kitą moterį. Vyras dar kurį laiką, gal metus, su ūpu dalyvaudavo jos ir jos draugės meilės žaidimuose, bet vis labiau ir labiau jautėsi trečias. Galiausiai jo patiniškos ambicijos paėmė viršų – jis ėmė reikšti nepasitenkinimą. O mudvi ilgainiui nebenorėjome dalintis savo meile su niekuo, laimingiausios buvome dviese. Matote, biseksualioms moterims vyras taip pat gali būti tinkamas partneris lovoje, nes jo varpa yra tolygi sekso žaisliukui, kuris gali suteikti daug malonumo. Bet vyras niekuomet nebus toks jautrus ir empatiškas kaip moteris, nebus toks gražus išoriškai – juk moters kūnas yra meno šedevras! Taigi, vieną dieną mes abi atsisveikinome su savo vyrais ir jautėmės be galo laimingos turėdamos viena kitą.

Ką daryti vyrui, kurį žmona paliko dėl kitos moters? Kaip jam su tuo gyventi, kai net dvidešimt šeimyninio gyvenimo metų ir net kartu užauginti vaikai nesulaikė moters nuo lemtingo žingsnio. Kaip nuraminti nuoskaudą ir skausmą, kaip atsakyti į nuolat kankinančius klausimus: už ką, kodėl, kaip. Štai mano kalbintos biseksualios moters atsakymas: „Aš pasirinkau laisvę, pasirinkau meilę, pasirinkau sąžiningumą vietoje melo, apsimetinėjimo, vietoje baimės būti pagautai už rankos „nusikaltimo vietoje“. Aš nebuvau jokia nusikaltėlė. Mane tokią sukūrė Dievas, tokią, o ne kitokią. Neturiu ko gėdytis. Šiandien esu nuostabiai savimi ir savo meile patenkinta. Esu laiminga taip, kaip niekada nebuvau ir nebūčiau su vyru.“.

Bendraudama su šia moterimi įdėmiai stebėjau ją, tyriau – ne, ji nemeluoja, neapsimetinėja. Visa švyti. O kaip dėl nuomonių skirtumų, nesutarimų – jų ką, nebūna? Bet juk sakoma, kad nėra namų be dūmų. Atsakė, kad buvo nesutarimų jaunystėje, bet dabar išmoko konfliktų išvengti. Pasikeitė požiūris – kam, dėl ko nervintis, juk galima dėl visko susitarti gražiuoju.

Paklausiau jos nuomonės apie vyrus – ar jų biseksualumą taip pat išduoda ženklai, kuriuos ji minėjo kalbėdama apie moteris? Ir vyrai, ir moterys elgiasi panašiai, – teigia pašnekovė. Atpažinti kitokį ar net užsimaskavusį homoseksualą tikrai įmanoma, jeigu tik moteris turi pakankamai žinių ar bent jau kas nors su ja yra apie tai kalbėjęs. Problema ta, kad mūsų paaugliams nei jaunuoliams niekas nekalba apie santykių psichologiją ir dažnai jie neturi žalio supratimo apie galimas santykių problemas – kaip ir kodėl jos iškyla.

Norom nenorom susimąsčiau apie savo vyrą – atviraujame lovoje ir esame linkę fantazuoti, bet gal ir jis turi užslopintų minčių, kurios po kiek laiko susprogdins mūsų šeimą? Pasidalijau savo nerimu su pašnekove, bet ši mane nuramino: apsimesti esą galima tik tam tikrą laiką – metus, du, na, gal tris. Problemos, anot jos, galimai tęsęsi metų metus ir tik vaikai, bendra buitis sulaiko sutuoktinius nuo skyrybų. Vaikams užaugus moteris pasijuto atlikusi savo pareigas ir galinti kurti kitą gyvenimą.

O kaip pasibaigė to paties vargšo vyro istorija, kurį paliko jo žmona dėl kitos moters? Geras klausimas, bet neįdomi pabaiga. Supratau iš jo pasakojimo, kad jis tokios pabaigos kaip tik nusipelnė. Kažkaip labai atžagariai jis apie buvusią žmoną atsiliepė. Sugalvojau net prakeiksmą vyrui, negerbiančiam savo žmonos: „Kad tavo žmona mestų tave dėl kitos moters, svolačiau!“ Tai tiek šiam kartui.