Daugelis mano, kad barakudos yra jaunos, „susitvarkiusios“ materialistės, medžiojančios turtingus vyresnius dėdes. Tai yra tipinės barakudos, ir jas atpažinti pakankamai nesunku. Apie jas prirašyta krūvos straipsnių, patarimų vyrams, kaip nepakliūti į jų nasrus. Tipinės barakudos sudaro daugumą tarp savo profesijos atstovių, kai kurios yra mokiusios vadinamosiose barakudų mokyklose ar kursuose. Tačiau egzistuoja ir kiti barakudų tipai, kuriuos identifikuoti kur kas sunkiau.
Valdingoji barakuda. Tai moteris, kuri paprastai negyvena vien tik iš vyrų išmelžtų pinigų – tai joms tik dar vienas pajamų ar kitokios naudos šaltinis. Dažnai valdingosios barakudos turi darbą, galbūt, net savo verslą. Gali netgi užimti gan solidžias pareigas, sėkmingai kilti karjeros laiptais. Tai visiškai nepanaši į silikono prikimštą lėlę su kilometriniais nagais ir baisiomis priklijuotomis blakstienomis. Valdingoji barakuda paprastai atrodo dalykiškai, bet gražiai, pilka ofiso pelyte jos tikrai nepavadinsi.
Valdingosios barakudos yra linkusios viską aplink save valdyti: savo pinigų srautus, žmones, o jei įmanytų, bandytų suvaldyti netgi orą. Jos mėgsta būti dėmesio centre ir kažkaip keistai pabrėžtinai taria įvardį „aššš“. Ir retai kada sako „mes“.
Ant tokios barakudos kabliuko dažniausiai pakimba jos bendradarbiai arba vyriškį, potencialią auką, sutinka kur nors dalykinėje aplinkoje. Ypač turėtų pasisaugoti valdingosios barakudos jos pavaldiniai. Viskas prasideda nuo valdingosios paprašymo kokios nors pagalbos, pavyzdžiui, ką nors namie paremontuoti, kur nors palydėti. Taip gali elgtis netgi ištekėjusios ar turinčios partnerį valdingosios. Vėliau tie prašymai dažnėja. Pamažu mezgasi romanas. Vyriškis kažko tikisi, tačiau iš jos gauna tik trupinėlius dėmesio. Meilę, glamones valdingoji barakuda dozuoja pagal suteiktų paslaugų kiekį ir padovanotų dovanų kiekį.
Dažnai valdingoji barakuda pasiūlo vyriškiui vykti į kelionę. Sumokėti už viską juk turi džentelmenas, taip valdingoji aiškina savo aukai. Kelionė – tai gan romantiškas laikas. Valdingoji barakuda atsipalaiduoja ir suteikia vyriškiui iliuziją, kad tarp jų romanas, kad valdingoji pamilo savo auką. Suteikia daug vilčių, pažadų, kurie po kartu praleistų atostogų pamirštami.
Tačiau valdingoji barakuda nepamiršta toliau siurbti paslaugas, dovanas, kol vyriškis pasijunta vedžiojamas už nosies. Kaip taisyklė, po valdingosios barakudos kulneliu palenda minkštesnio charakterio vyras, ypač mėgstantis valdovės ir tarno seksualinius žaidimus. Valdingosios barakudos potenciali auka gali netgi nebūti turtuolis, tačiau ji vis tiek jame įžiūrės kažkokią naudą, manipuliuos. Žinau vieną situaciją, kai valdingoji barakuda vyriškį pavertė nemokama savo vaiko aukle, kuris jį vežioja į baseiną, kartu ruošia pamokas, vedasi pietų. Arba štai kitas pavyzdys: valdingoji barakuda suviliojo savo pavaldinį tam, kad jis ją vestų, mat šioji laukėsi nuo kito, kuris ją metė. Įsitempė į lovą, o paskui pareiškė, kad laukiasi. Na, o šis vargšelis (o gal jam taip ir reikia, kad toks žioplas?) šventai tiki, kad vaikas yra jo. Beje, ši valdingoji barakuda auka pasirinko tą savo bendradarbį, kuris išoriškai šiek tiek panašus į jos buvusįjį: akys, oda ir plaukai tokios pačios spalvos.
Barakudos vargšelės. Taip, taip, egzistuoja tokia barakudų rūšis kaip kad vargšelės, verkšlentojos. Tarp jų pasitaiko netgi tokių, kurios yra labai nepatrauklios, negražios. Nesistebėkite, deja, gyvenime būna ir taip. Tokios vargšelės dažniausiai nusitaiko į gerokai vyresnius vyrus, kurie tiktų ne tik į tėvus, bet ir į senelius. Senukui net ir negraži trisdešimtmetė atrodys kaip laimėjimas. Juolab, jam kils noras tokią damą puošti, lavinti, kad kiek įmanoma labiausi atitiktų jo statusą. Vyrus barakudos vargšelės pamauna manipuliuodamos globėjiškais senukų jausmais. Jos išskirtinai žiūri tik į turtingus senolius, dažnai pasirenka užsieniečius. Diedukus barakudos vargšelės išskirtinai renkasi todėl, kad į vargšeles bendraamžiai nežiūrės, be to, greičiausiai nepavyks „sugroti“ tais globėjiškumo ir užuojautos jausmais.
Barakuda vargšelė nusižiūrėjusi auką, pirmiausia apie save stengiasi sudaryti gerą įspūdį: kokia ji gera, kaip suprantanti senolio humorą, kokia ji ypatinga. Viena tokia barakuda, kuriai Dievulis pagailėjo ir proto, ir grožio, į save atkreipti dėmesį bandė gan juokingais triukais, pavyzdžiui, savo „ypatingumą“ demonstravo namuose sustabdydama visus laikrodžius be dešimt devynios, ir rodė, ir pasakojo, kaip staiga jos namuose vienu metu ėmė ir sustojo visi laikrodžiai, klausinėjo, kodėl taip galėjo atsitikti, gal kokios elektromagnetinės bangos čia kaltos.
Kai barakuda vargšelė atkreipia aukos dėmesį į save, ji ima jam pataikauti, suokti, koks jis protingas, koks jis patrauklus, ir būtinai pabrėžia, kad neranda kalbos su savo bendraamžiais (jei vyras užsienietis, pabrėžia, kad neranda kalbos su savo tautiečiais), o štai su juo viskas taip puiku. Užpila didžiuliu dėmesiu – meilės prisipažinimais, švelniais laiškais. Kai auka patiki, jog meilė yra nuoširdi, barakuda vargšelė ima guostis, pasakoti, kaip jos gyvenimas nelepino, kokių bėdų turi, pavyzdžiui, nebaigti mokslai, vieniša motinystė, skurdas. Auka pamano, o argi gaila kažkiek paremti. Ir pasiūlo paramą – didesnę ar mažesnę. Tačiau barakuda vargšelė griežtai atsisako priimti tokią paramą, dažnai sakydamos tokios frazes:
„Ną, ką tu, nereikia, aš su tavimi ne dėl pinigų“.
„Baik tik, nepradėk, tikrai neimsiu“.
„Nesu jau tokia vargšė, man svetimo nereikia“.
„Nepatogu kažkaip, mes juk dar nevedę“.
Pasakyti gali bet ką, ir paramos atsisako kategoriškai tam, kad... netolimoje ateityje gautų kur kas didesnę ir reguliaresnę paramą, juk verkšlenimai vyksta toliau. Antrą ir trečią kartą irgi barakuda vargšelė gali atsisakyti, bet po to paims, suteikdama senoliui „malonę“ jai pagelbėti. Viena tokia barakuda vargšelė iš vieno užsieniečio gavo didžiulę piniginę paramą mokslams baigti, kitas rėmė ją kaip vienišą mamą kurį laiką, trečias įtaisė į darbą, o ketvirtas senjoras ją remia nuolat ir tiki suvaidinta meile. Nenustebčiau, jei ir palikimą jai, o ne savo vaikams užrašys. Štai tau ir nepatraukli nepraustaburnė! Naudos gavo tiek, kiek ir tipinės barakudos.
Barakuda sportininkė. Tokiai barakudai labai svarbu neatsilikti nuo savo draugių. Vyksta tam tikros varžybos. Jei draugei auka nupirko automobilį, jai irgi reikia. Jei draugę auka nusivežė prabangių atostogų – jai irgi reikia. Jei tipiškos barakudos gyvena vien tik iš vyrų, tai šiai, netipiškai barakudai, barakudizmas yra vėlgi papildoma veikla, savo vertės įrodymui ir prieš drauges, ir prieš pačią save.
Viena barakuda sportininkė sužinojusi, kad jos draugei turtingas vyras, už kurio ji ištekėjo tik dėl naudos, pastatė namą, negalėjo nei valgyti, nei miegoti, nerado vietos ir netilpo savo kailyje. Ji prisiekė sau, kad susiras tokį, kiuris pastatys jai namą. Paieškos buvo karštligiškos ir visgi pakankamai sėkmingos. Susirado auką – gan dalykišką ir turtingą vyruką. Jis nuolat paskendęs darbe, IT specialistas. Kompiuterių srityje jis nardo tarsi žuvis vandenyje, tačiau jausmų jūra jam yra nepažinti ir pernelyg gilūs vandenys.
Barakuda sportininkė greit apsuko savo auką aplink pirštą, vis kartojo, kad norėtų vaikų su juo, bet štai tam reikalingas namas ir pievelė aplink. Nusižiūrėtasis vyriškis, nors ir buvo ganėtinai turtingas, tačiau dar pakankamai jaunas, kad būtų sukaupęs lėšų namui pirkti. Tačiau kompromisas buvo rastas. Sodo namelis su visais patogumais, kuriame galima gyventi ir žiemą ir vasarą, buvo „užskaitytas“. Barakuda sportininkė jautėsi nugalėtoja. Jokio vaiko, aišku, negimdė, o savo partnerį prametė. Sodo namelis liko jai, nes sugebėjo „susitvarkyti“ taip, kad nuosavybės dokumentai buvo jos. Ši „investicija“ IT specialistui nebuvo tokia jau didelė. Mat tas sodo namelis buvo provincijoje ir kainavo tiek, kiek vieno mėnesio atlyginimas. Taigi mažumėlę parėkavęs, pasidraskęs IT specialistas nusiramino, buvusią „draugę“ pasiuntė į visas keturias puses ir numojo ranka. Jo laikas, sveikata ir ramybė buvo svarbiau.
Bet užtat kiek džiaugsmo buvo barakudai sportininkei. Kaip ji visiems gyrėsi, kad yra gudri ir „išbarakudino“ namą. Tai kas, kad tas namas tėra tik pagerinta bakūžė. Bet sportininkė patenkino savo ego. Auka šį kartą neturėjo didelio nuostolio, tačiau būna kur kas ambicingesnių sportininkių, kurioms kiemo rungtynių laimėjimas nėra lygis ir jos norėtų tapti pasaulinės olimpiados laimėtojomis.
Barakuda beviltiška senmergė. Tokios barakudos siekia nebūtinai vyro pinigų ar kitokio turto. Jos desperatiškai siekia ištekėti. Ne. Ne vyro joms reikia. Joms reikia vedybas patvirtinančio dokumento ir nuotraukų su balta suknele. Tai yra jų tikslas ir grobis. Dažniausiai jos savo tikslo taip ir nepasiekia, nes tai pačios negabiausios barakudos iš visų tipažų. Nebūtinai jos kokios nors nevykėlės, tačiau tai merginos, kurioms vyrų nereikia, o vyrams jų taip pat (apie jas jau rašiau straipsnį, tad daug nesiplėsiu). Tik norėčiau įspėti vyrus, kad vis dėlto tai – taip pat barakudos, nors ir pačios netipiškiausios iš netipiškų.
Ir kaipgi atpažinti tas barakudas? Viskas labai paprasta. Pirmiausia stebėkite, ar moteris jūsų iš tiesų geidžia. Net ir jauna moteris gali iš tiesų mylėti gerokai vyresnį vyrą. Artumo akimirką pamatyti tai nesunku. Stebėkite, ar yra geranoriška jūsų atžvilgiu. Barakuda geranoriškumą gali vaidinti, tačiau neilgai. Beje, daug kas išaiškėja, kai barakuda kalbasi su draugėmis. Oho, kaip kai kurių vyriškių ausys nulinktų, jei išgirstų, ką jų damos apie juos kalba su savo draugėmis. Gal net ne ką kalba, o kaip kalba – su panieka pašiepia savo rėmėją, tarpusavyje „matuojasi“ kuri labiau apmovė, kuri daugiau „išmelžė“. Nebūtina specialiai tykoti ir klausytis moteriškų pokalbių. Tokias kalbas nugirsite ir netyčia. Tiesiog būkite atidūs.
Galų gale yra intuicija. Kartais labai menkas barakudos veiksmas priverčia sunerimti – tarsi koks šešėlis būtų perbėgęs, o gal pasijaučiate tarsi šaltu vandeniu perlieti dėl kokio neatsargaus barakudos žodžio ar veiksmo. Visą laiką vaidinti nesugeba net profesionalūs aktoriai.
