Daug metų puoselėjantis sodinukus Pagrynių (Šilutės raj.) medelyno savininkas Algis Kaušas pastebi, kad augalai tai ne tik estetinio aplinkos grožio akcentas, bet ir gyvybės forma, turinti charakterį ir veikianti aplinkos, kurioje auga aurą. Augalams skauda Žmogus labiausiai iš visų gyvųjų būtybių nutolo nuo natūralios gamtinės aplinkos. Tačiau nesvarbu, kokia įmantri sukurtoji realybė jį besuptų, gamtos spalvų, aromatų, garsų ilgesys niekur nedingo ir nedings, nes tai prigimtinis poreikis. Stebint gyvūnus matyti, kad jie bijo, bėga nuo pavojaus, gali būti agresyvūs, pikti, garsais parodo, kada jiems skauda ar, kad ketina pulti.
Augalai visada tylūs. Jų šlamėjimą, girgždėjimą sukelia juos judinantis vėjas ar įrankiai, su kuriais šienaujama, kertami medžiai, krūmai. Jie auga, bujoja, sunyksta. Visa tai vyksta tyliai. Todėl juos drąsiai skiname, kertame, pjauname, trypiame, deginame, susižavime, o kai nusibosta pamirštame palaistyti, pasirūpinti, kad nestokotų jiems reikalingų medžiagų, jog nepažeistų šalti orai, sausra. Kai augalas nudžiūva šeimininkas neretai nepajunta jokio gailesčio – juk tai tik augalas. Kitaip į augalus žiūrėjo mūsų senoliai – žemdirbiai. Tėvai ne kartą primindavo vaikams, jog nevalia skinti darželio gėlių, laužyti medžių ir krūmų šakelių, nes jiems skauda.
Perprasti augalų charakterį
Matyt, žemdirbys, nuolat gyvendamas tarp augalijos jautė augalų poveikį, nepastebimą gyvybės raišką. Stengdamiesi atsidėkoti prie sodybų augantiems medžiams už jų daug metų teiktą akiai malonų vaizdą, ramybę dvasiai, šeimininkai neskubėdavo šalinti nudžiūvusio medžio. Taip atsirasdavo koplytstulpiai, kryžiai, rūpintojėlio skulptūros. Tie, kurie stebi augalus mato, kad jie nėra tokie jau pasyvūs: jie ginasi spygliais, nepalankiomis sąlygomis apkarsta, medžioja vabzdžius, jų kvapai gali sukelti galvos skausmus, blogą savijautą žmogui. Augalija vilioja ar atbaido vabzdžius aromatais, atkreipia dėmesį žiedų spalvomis, visa tai maloniai ar nemaloniai veikia ir žmogų.
Biolaukais besidomintys tyrinėtojai teigia, kad augalų skleidžiamos energijos padeda susikaupti, greičiau rasti sprendimą, išvengti konfliktų, įveikti stresą arba priešingai – blogai veikia nuotaikas, sukelia prastas būsenas. Taigi, augalai turi charakterį ir gali paveikti kitas gyvybės formas. Apie tai, kaip augalai veikia žmogų, kalbamės su tą poveikį itin stipriai jaučiantį Pagrynių medelyno savininkais Algiu ir Laimute Kaušais. Jie – Gėlininkų sąjungos nariai, draugauja su sodinukais 27 –erius metus. Tokią veiklą pasirinko todėl, kad myli gamtą, sutaria su augalais, moka , perprasti daugiamečių gėlių ir kitų dekoratyvinių augalų charakterį.
Stiebiasi aukštyn
Medelyno savininkas teigia, kad žmonės, mylintys augalus, juos puoselėjantys būna sveikesni, nesiskundžia slogiomis nuotaikomis, depresija, nuoboduliu. Tiesa, būna žmonių, kuriuos augalai tiesiog pavergia, jų gyvenimas tampa uždaresnis, mažiau laiko lieka kitoms veikloms. Jei augini ar vazoninę kambarinę gėlę, ar dekoratyvinį krūmą, ar vaismedį, nuolat tenka ieškoti informacijos, kodėl augalas lėtai auga, kodėl lapeliai prarado blizgesį, kas atsitiko, kad gausiai laistomas augalas ima gelsti ar nenori žydėti. Anot sutuoktinių, negalima eiti prie augalo blogai nusiteikusiam jo atžvilgiu.
Atrodo, varputis paprastas augalas, bet jei sklypo šeimininkas dažnai ateina su kauptuku, jei pievelėje ganosi gyvuliai, net tada, kai požeminės dalys nepažeidžiamos, jis sumenksta, nenori augti nemylimas, nesaugus. Jei apie tujos medelį pagalvoji, jog jis kuria niūrų vaizdą ir neprilygsta kitiems spalvingesniems, naujai Lietuvoje atsiradusiems spygliuočiams, kurie ir spalvingesni, ir žaluma gyvesnė – tuoj jis ima gelsti. O mylimas stiebiasi aukštyn, bujoja.
Dekoratyviniai krūmai atsparesni
Gėlės dažniausiai būna sezoniškos, todėl jų žydėjimo sezonui praėjus, želdynų savininkui tenka sukti galvą, kuo papildyti gėlynus, tenka ieškoti naujų sodinukų. Dekoratyviniai medeliai, augdami aukšti, keičia žaliųjų plotų vaizdą, dekoratyviniai krūmai gali teikti tokį pat vaizdą, kaip skinamos gėlės, bet suformuotas sklypo estetinis vaizdas išlieka pastovus ilgiau. Dekoratyviniai krūmai atsparesni nepalankioms sąlygoms, mažiau reikalauja priežiūros.
Tačiau jis įspėja, kad augalų priežiūra verčia nuolat krutėti: nepakanka sodinuko įkasti į žemę ir laukti, kada jis išsiskleis visu grožiu. Reikia gerai pamąstyti, kur jį sodinti, kad ūgtelėjęs neimtų trukdyti, pirma tinkamai paruošti dirvą sodinimui, pasidomėti, ar nebijo skersvėjų, ar jis šviesiamėgis ar gali augti mažiau saulės apšviestoje vietoje. Spygliuočiai jautresni gatvės taršai negu lapuočiai.
Veigėlos – žydės ištisus metus
Tiems, kurie mėgsta žieduose skęstančius želdynus, bet stokoja laiko jų priežiūrai, ponas Algis siūlo atkreipti dėmesį į veigėlas. Tai nuostabaus grožio, gausiai žydintis romantiškai nuteikiantis dekoratyvinis augalas. Jis yra kilęs iš Japonijos, Kinijos, Korėjos kraštų, bet gerai prisitaikęs Lietuvoje. Veigėlos atsparios ligoms, jų nepuola kenkėjai. Jos įdomios tuo, kad žydi du kartus per metus. Pradžioje jų žiedai yra blankūs, vėliau spalva ryškėja. Todėl ne vienu laiku pražydę augalai atrodo lyg įvairių atspalvių krūmelių grupė. Šalnų paveikti krūmeliai atsigauna, bet tais metais žydi tik vieną kartą. Vazonėliuose auginami sodinukai į želdyną gali būti persodinami nuo pavasario iki rudens.
Jauni sodinukai prieš žiemą aprišami, tie, kurie jau ilgiau auga želdyne mulčiuojami. Žiemą reikia saugoti, kad sniegas nenulaužtų šakų, jas būtina formuoti. Neformuojamos, nepakirpus šakučių viršūnių – sukirdžiau žydės, todėl ilgametę patirtį sukaipęs Pagrynių medelyno savibinkas Algis, rekomenduoja veigėlas pakarpyti, paformuoti. Pasak Pagrynių medelyno savininko, tai tinginių želdiniai, kurie yra atsparūs viskam, gyvuos, negels, net jei pro juos prabėgo teritoriją žymintis šunelis. O svarbiausia, kad tai daugiamečiai krūmai, juos kartą įsodinus, nebeliks rūpesčių, o ir aplinka gerai atrodys.
Būna įvairių spalvų ir dydžių
Pasak Algio, veigėlų būna įvairių: nykštukinės, margalapės, yra veislių, kurios užauga iki 2 metrų. Žydi jos 2 kartus – visą vasarą, o vėliau pražįsta ir rudenį. Jas galima sodinti į paprastą eilinę žemę, bet reikia turėti omenyje, kad jos nemėgsta užmirkimo. Tos, kurių lapeliai margi – geriau sodinti į saulėtą vietą, žaliais lapais – auga ir pavėsyje, todėl jas pamėgę sodybų savininkai, kuriems reikia dekoruoti tamsius kampus. Jos Pagrynių medelyne yra daiginamos iš šakučių, o iki realizacijos praeina 3–4 metai.
Metus prastovėjusi šakutė išleidžia šaknis, po metų ji persodinama ir dar laukia vazone savo naujųjų šeimininkų porą metų. Žydėjimą skartina formavimas, apkarpymas bei hidrokompleksinės trąšos. Medelyno savininkai rekomenduoja augalus laistyti drungnu vandeniu, nes šaltas lyg ledas vanduo, gali juos nudeginti. Sodybose labai gražiai dera ir melsvės. Kurios yra daugiametės, žavi savo lapų atspalvių gausa, o žydi – melsvais žiedukais. Aplankai savo sodinukus ir pajauti, kada jie liūdni, kada linksmi, – aiškina medžiams savo širdį paskyręs Pagrynių medelyno darbštuolis. Jo nuomone, išlydėdamas iš medelyno sodinukus šeimininkas turi su jais gražiai atsisveikinti, palinkėti pamatyti pasaulio, gerų šeimininkų, priminti, kad tokia jau augalo dalia keliauti ten, kur trūksta žalumos, grožio, pavėsio, augalų skleidžiamos gaivos. Želdynų augalų spalvos, kvapai, žaluma, spalvingi ploteliai pievelėse padeda išsivaduoti nuo slogios nuotaikos, pasijusti žvalesniu, susigrąžinti pasitikėjimą savo jėgomis.
