Ar reikėtų sutikti su L. Brizendine mintimis? Knygoje „Moterų smegenys“ teigiama, kad moterų ir vyrų psichofiziologinius skirtumus lemia neurohormoniniai veiksniai. Moterys turi daugiau hormono estrogeno. Estrogenas – tai hormonų karalienė: galinga, valdinga, linkusi dominuoti, kartais labai veikli, kartais agresyvi viliotoja. Progesteronas – šalia esantis, bet galingas estrogeno brolis, kuris periodiškai ima dominuoti ir audringai pakeičia estrogeno poveikį, o kitąsyk elgiasi kaip raminantis agentas.
Tuo tarpu vyrai turi daugiau hormono testosterono, kuris yra greitas, kategoriškas, susitelkęs, nežabotas, vyriškas, beatodairiškas gundytojas, agresyvus, nejautrus, neskiriantis laiko glamonėms. Autorės teigimu, hormonai gali lemti, kuo smegenys suinteresuotos užsiimti vienu ar kitu laikotarpiu. Tačiau reikėtų nesutikti, moterys taip pat turi testosterono, o vyrai – estrogeno, tik šių hormonų kiekis vyro ir moters organizme yra skirtingas. Be to, kiek moterų, kurios yra greitos, kategoriškos, susitelkusios, agresyvios ir gundytojos. Argi ne tokia yra popdainininkė Madona?
Moterys ir vyrai skiriasi jau vaisiaus vystymosi fazėje motinos įsčiose. Kaip rašo L. Brizendine, moterų ląstelių chromosomos yra XX, todėl galvos smegenų ir jų specifinių moteriškų sričių raida yra spartesnė. Moterų smegenų grandys, skirtos bendrauti, kontroliuojančios nuojautą, emocinę atmintį ir pykčio slopinimą, formuojasi nevaržomai, jų ląstelių nežudo vyriškam organizmui būdinga testosterono koncentracija. Mergaitės laikotarpiu tobulinamos verbalinės ir emocinės grandys, atsiranda interesas žaisti ir linksmintis labiau su kitomis mergaitėmis nei su berniukais. Brendimo metu gaminama daugiau estrogeno ir mažiau testosterono, todėl mergaičių smegenys vystosi dvejais metais lenkdamos berniukus. Tačiau juk būna ir išimčių, taigi absoliutinti nereikėtų.
Merginų jautresnės streso, verbalinės, emocinės ir seksualinės grandys, greitesnė jų raida. Merginos labiau domisi savo lytiniu patrauklumu, meilės reikalais, vengia tėvų. Lytiškai brandi moteris daugiau skiria laiko susirasti partnerį negu karjerai. Pagrindinis interesas moteriai yra rasti vyrą, jį mylėti. Nėščia moteris daugiau dėmesio skiria „lizdo puoselėjimui“, šeimos rūpesčiams, mažiau dėmesio karjerai ir konkurencijai, o gimus vaikui moteris mažiau domisi seksu negu vyras. Taip yra todėl, kad streso grandys, sekso ir emocijų grandys imasi kūdikio globos funkcijų.
Laikotarpiu iki menopauzės kinta susidomėjimas seksu, būna nemigos, nuovargio ir rūpesčio priepuoliai, nuotaikos svyravimas, karščio bangos, padidėja irzlumas. Per menopauzę vyksta paskutinis ryškus hormonų sąlygotas smegenų būklės pokytis, nyksta smegenų grandys, kurių funkcionavimą palaiko estrogenas, oksitocinas ir progesteronas. Po menopauzės smegenų grandys pasyviau reaguoja į stresą, yra mažiau „emocingos“. Po menopauzės moteriai pagrindinis interesas yra išlikti sveikai, užsiimti mėgstama veikla, mažiau dėmesio skiriama kitų asmenų globai. Taigi nors daugiau kaip 99 procentai vyro ir moters genetinio kodo yra identiški, tačiau neurohormoniniai skirtumai moteris ir vyrus daro labai skirtingais, teigia L. Brizendine. Bet argi? Greičiau 99 proc. moterys ir vyrai yra panašūs ir tik 1 proc. skirtingi. Argi tikrai moterys gimus vaikams ir po menopauzės visiškai nesidomi seksu? Taip būna, ir gan dažnai, tačiau tikrai ne visada.
Moterų ir vyrų genetiniai skirtumai labai nedideli, tačiau jie daro įtaką kiekvienai mūsų kūno ląstelei – pradedant malonumą ir skausmą fiksuojančiais nervų kanalais ir baigiant neuronais, kurie perduoda mūsų suvokimus, mintis, jausmus ir emocijas. Moterų ir vyrų smegenys nėra tapačios. Vyro smegenys yra 9 procentais didesnės, net atsižvelgiant į kūno masės skirtumą. Moterų ir vyrų intelekto lygis yra maždaug toks pat, bet moterų smegenų tikrovė dažnai klaidingai interpretuojama kaip atspindinti žemesnį jų potencialą tam tikrose srityse, tokiose kaip matematika ir kiti tikslieji mokslai.
Moterų smegenys pasižymi didžiuliais unikaliais polinkiais – neprilygstamu verbaliniu paslankumu, mokėjimu palaikyti intymius ir artimus santykius, bemaž ekstrosensorine geba skaityti veido išraiškas ir balso tembro niuansus, mokėjimu numaldyti konfliktą. Visos šios savybės yra biologiškai įtvirtintos moters smegenyse. Šie moters gebėjimai yra įgimti. Vyrai gimsta turėdami kitų gebėjimų, kuriuos tvarko jų hormoninė tikrovė. Tačiau iš tiesų, kiek daug moterų, gabių tiksliesiems mokslams ir kiek daug vyrų humanitarų.
L. Brizendine teigia, kad moterys ir vyrai yra skirtingi pasirinkdami partnerį, mylėdami, užsiimdami seksu, kad tiek vyrams, tiek moterims pradiniai romantiniai santykių perspektyvų įvertinimo principai yra pasąmoningi, tačiau labai skirtingi. Pavyzdžiui, kalbant apie trumpalaikius santykius, vyrai yra gaudytojai, o moterys – tos, kurios renkasi, ir tai nėra seksualinių stereotipų padarinys. Tai mūsų paveldas iš protėvių, kurie per milijoną metų tobulai išmoko perduoti savo genus. Darwinas pastebėjo, kad visų rūšių patinai yra sukurti meilintis patelėms, o patelės paprastai renkasi iš keleto kandidatų. Tokia yra smegenų meilės architektūra – ją evoliuciškai suformavo reprodukcijos lenktynių nugalėtojai.
Netgi prioritetai, susiję su partnerio kūno ir veido linijomis, prakaito kvapu ir amžiumi, yra veikiami biologinių šablonų, susiformavusių prieš daugelį tūkstantmečių. L. Brizendine remiasi evoliucijos psichologu Davidu Bussu, kuris atrado, kad bet kurioje iš kultūrų moterims labiau rūpi ne potencialaus vyro išvaizda, o jo turimi materialiniai ištekliai ir socialinė padėtis. Jis nustatė, kad moterys šias partnerio savybes vertina labiau nei vyrai, nesvarbu, kokiu turtu ar pajamomis moteris disponuoja. Šios tiesos universalumą gerai iliustruoja žvirblinių būrio Ptilonorhynchidae šeimos paukščių patelės – jos renkasi į partnerius tą patinėlį, kuris joms susuka gražiausią lizdą. Be to, tyrinėtojai nustatė, kad moterys ieško vidutiniškai daugiau nei dešimčia centimetrų už save aukštesnio ir pusketvirtų metų vyresnio partnerio. Ir šios moteriškų lūkesčių tendencijos yra universalios.
Taigi mokslininkai daro išvadą, kad šios preferencijos tiesiog atspindi senovinę į moters smegenis įrašytą partnerio pasirinkimo schemą ir praverčia tam tikram tikslui. Teigiama, kad visame pasaulyje vyrai teikia pirmenybę fiziškai patrauklioms moterims, kurių amžius svyruoja tarp dvidešimties ir keturiasdešimties metų amžiaus, vidutiniškai dviem su puse metų jaunesnėms nei jie. Taip pat jie pageidauja, kad ilgalaikės partnerės oda būtų lygi, akys skaisčios, lūpos putlios, plaukai žvilgantys, o kūno linijos primintų smėlio laikrodį. Šios preferencijos galioja visose be išimties kultūrose, vadinasi, tai dabartinių vyrų paveldas iš jų priešistorinių protėvių.
Nėra taip, kad merginos spindinčiomis garbanomis būtų išimtinai vyrų silpnybė, tačiau moters plaukai suaktyvina vyro smegenyse senovines lyties traukos jungtis. Vyrų lūkesčiai, nors ir atrodo paviršutiniški, yra stiprūs vizualiniai vaisingumo ženklai. Disponuodami dešimtimis milijonų spermatozoidų, vyrai gali pradėti beveik neribotą skaičių palikuonių, jei gali rasti vaisingų moterų, su kuriomis galėtų atlikti lytinį aktą. Štai kodėl vyrai, skirtingai nei moterys, yra linkę į poligamiją, vienkartinius santykius.
Bet ar tikrai taip būna visada? Juk kiek aktyvių moterų pasineria į trumpalaikius nuotykius. Ir kiek vyrų renkasi vyresnes moteris. Civilizacija labai viską pakeitė, kas buvo susiformavę evoliucijos eigoje.
