Į tokius stalčiukus sunku būtų „įdėti“ mamą, fitness trenerę Laurą Panavę. Jei peržvelgsi jos profilį internete neatidžiai, net neįtarsi, kad ji mama. Ištreniruotas kūnas, seksualios nuotraukos ir vos viena kita – su sūnumi. Kas tai – plaukimas prieš srovę ar drąsa nebijote būti savimi?

– Papasakokite apie save: iš kur esate kilusi, kuo užsiimate?

– Iki 19 metų gyvenau Kaune, čia esu ir gimusi. Iškart po mokyklos atsikrausčiau į Klaipėdą ir dabar jau skaičiuoju 12 metus pajūryje. Esu fitness moterų trenerė, taip pat konsultuoju mitybos klausimais, padedu žmonėms atrasti kelią į sveikesnį ir aktyvesnį gyvenimą.

– Kaip jūsų gyvenime atsirado sportas, sveika gyvensena, ar visada taip uoliai rūpinotės savo kūnu?

– Kaip minėjau, baigusi mokyklą, atsikrausčiau į Klaipėdą, o tam padarė įtaką internete užgimusi meilė dabartiniam mano vyrui. Su meile atėjo ir sportas, ir sveika gyvensena, nes mano vyras ir jo šeima tokį gyvenimo būdą vedė jau antra dešimtis metų. Pradžioje dariau, nes žinojau, jog mano vaikinas to nori, tačiau palaipsniui atėjo supratimas ir visiškas įsitraukimas į kitokį, nei prieš tai gyvenimą. Iki pažinties su savo vyru manęs nesiejo niekas nei su sportu, nei su sveika mityba.

Laura Panavė
– Kas padėjo apsispręsti dėl profesijos?

– Ir vėl – vyras. Jis pirmas pasuko trenerio profesijos keliu, o aš vis bandžiau save atrasti, buvau net vizažo amato išmokusi, maniau, tai mano pašaukimas, tačiau sportas traukė labiau, tai buvo ir hobis ir neatsiejama gyvenimo dalis.

– Panašu, kad vyras padarė daug įtakos jūsų gyvenime. Kaip su juo susipažinote?

– Mes susipažinome tada, mūsų laikais, labai populiarioje internetinėje svetainėje pažintys.lt. Aš jam parašiau pirma nieko nesitikėdama, o dabar skaičiuojame jau 12 metus kartu, vasarą švęsime 5-ąsias vestuvių metines.

– Kada susilaukėte sūnaus? Ar motinystė atsiskleidė tomis spalvomis, kaip ir tikėjotės?

– Sūnui 3,5 metų, mama tapau būdama 27-erių. Tiesą pasakius, aš nieko nesitikėjau ir nepiešiau sau jokio motinystės portreto, mažai skaičiau forumus, daugiau sėmiausi iš draugių, savo mamos patirties. Mano nėštumas kažkur pralėkė, nes jo metu mes kėlėmės į savo būstą, atidarinėjome šeimos sporto studiją, tad veiklos buvo daug. Aš negalėjau pakelti karščio ir visus 3 pirmus mėnesius praleidau rytus tualete, tačiau turėjau energijos, motyvacijos ir noro viskam. Sportavau, žinoma, apsukas pamažinau, bet dariau mankštą, tūpinėjau su savo svoriu, iki 7 mėnesio kas dieną nueidavau nuo 6 iki 10 kilometrų. Tapusi mama – aš tapau stipri ir dar labiau motyvuota moteris nei iki to, motinystė – man proveržis į gyvenimą visomis prasmėmis.

– Apibūdinkite save kaip mamą? Esate griežta, auklėjate pagal taisykles ar daugiau iš intuicijos?

– Sunku apie save taip iš šono kalbėti. Esu griežtesnis tipas, manau. Vaikui ribojame internetą, televiziją, kiek įmanoma, užsiimame veiklomis, būname lauke, žinoma, sportuojame kartu. Sūnus nuo mažumės visada su manimi visur, tad jam viskas įprasta ir problemos, su kuriomis mes susiduriame, tik vaikiški ožiukai. Žinoma, domiuosi vaikų psichologija, auklėjimu, nes dabar tiek daug informacijos, reikia atsirinkti tinkamą.

Laura Panavė
– Kaip nutarėte savo istorijomis, tikslais, pasiekimais dalintis socialiniuose tinkluose?

– Viskas išėjo natūraliai, sužinojusi, kad laukiuosi, aš tikrai pasikeičiau, norėjau bendrauti, motyvuoti ir kalbėti, kaip tapus mama galima puikiai atrodyti, save prižiūrėti tiek nėštumo, tiek po jo metu. Susikūriau „Facebook“ puslapį ir kėliau savo kasdienybę, sportą, mitybą, rodžiau savo pilvuką ir kaip atrodžiau pagimdžiusi. Taip gimė sportas su vežimukais, taip gimė mano aktyvios mamos veikla. Viskas nebuvo lengva, man atrodė viskas per rožinius akinius, tačiau komentarai skaudindavo, nes jų būdavo ir labai piktų. Viskas dabar kitaip, aš užaugau ir mano publika tapo tikslinė, labai ja džiaugiuosi,

– Kas pasikeitė nuo to, kai tik pradėjote tą daryti iki dabar?

– Sumažėjo laisvo laiko, tačiau atsirado daug veiklų, projektų, pažinčių, bendraminčių, atsivėrė plačios durys ir toks pats mąstymas. Esu dėkinga soc. tinklams, nes jų dėka aš galėjau komunikuoti, padėti, patarti, dirbti su žmonėmis nuotoliniu būdu ir skleisti motyvaciją kur bebūčiau aš ir mane stebintys žmonės. Mūsų su vyru veikla tapo pasiekiama visur, o tai puiku. Bendravimas, komunikavimas, palaikymas, motyvacija, tai ryšys – tai dalis mūsų gyvenimo, didelė dalis.

– Sutikite, kad jūsų įrašai visai neatspindi tos tradicinės lietuvės mamos portreto. Ar nesulaukiate piktų ar įžeidžiančių atsiliepimų?

– Kaip benuskambėtų, aš žinau, kad žmonėms esu netradicinė mama savo įrašais ir sportinėmis nuotraukomis. Tačiau, kas gali pasakyti, kas yra tradicinė mama? Kažkas kažkada sugalvojo savo patogumui rėmus ir ten įdėjo moterį, pavargusią, motinystėje nuskendusią, tad gavosi, kad aš einu prieš sistemą. Aš savo sūnų myliu nepasakomai, tas jausmas kažkas neaprėpiamo, tačiau be viso to aš dar esu daug kas. Man mama – tai ir seksuali moteris, ir žmona, ir modelis, ir verslininkė, ir draugė, ir kas tik nori. Aš nesuprantu to modulio su vaikais namuose, neplauta galva, nes motinystė jau tokia dalia ir viskas, kas tu esi, tai tik dėl vaikų. Dėl viso šito požiūrio teko daug pereiti, tikrai žeidė ir skaudino komentarai. Buvau tik ką pagimdžiusi, tad hormonai plovė pagalvės kraštą ne vieną vakarą. Ačiū vyrui iki pat dabar už tą palaikymą, nes aš kartais jau norėdavau pasiduoti, bet jis žinojo, kaip aš tikiu savo einamu keliu. Augantis sekėjų skaičius taip pat palaikė ir motyvavo. Šiai dienai viskas kitaip, net tas pats mąstymas kinta į tai, apie ką aš kalbu ir tai mane džiugina.

– Ar nesunku būti tuo nestandartu?

– Pasakysiu taip, kai esi kas esi, tikrai myli tai, ką darai, tu tiesiog džiaugiesi savo pasiekimais ir tave supančiu pasauliu. Aš įkvepiu daugybę moterų, o jų palaikymas ir žinia, kad mano pagalba veikia – pakrauna mane. Nenorėčiau nieko keisti, man patinka būti savimi, tuo tikru žmogumi, koks jis bebūtų nestandartinis.

Laura Panavė
– Kaip pati vertinate aršią kritiką socialiniuose tinkluose?

– Duokite žmonėms temų pokalbiams, jiems to reikia. Man patinka posakis: atminkite, žmonės plos per jūsų karūnavimą lygiai taip pat, kaip ir per jūsų giljotinos apeigas, todėl nereikia per daug džiaugtis ar jaudinti. Žmogus, kuris yra laimingas savo gyvenime, niekada nekritikuoja, jis tam neturi laiko, o tie, kas galėtų geriau už tuos, kurie save viešina, lieka laido riteriais. Tačiau žmonės žiaurūs, ne būtinai man, žiūrint globaliai, atrodo, kad lietuviai nemoka pasidžiaugti, nes vos kažkam pasireiškus, kažką parodžius, atsiranda profesorių rinktinė su tonomis apkalbų.

– Kaip manote, kodėl susilaukusios vaikų, mamos tarsi bijo vėl būti seksualiomis?

– STANDARTAI ir baimė, ką pagalvos ir pasakys kiti. Dauguma norėtų, bet trūksta pasitikėjimo, trūksta palaikymo, o tas suformuotas tamsus šydas gadina moteris ir gramzdina į depresiją. Galbūt trūksta ir informacijos, palaikymo viešoje erdvėje. Taip pat – vyrai, labai svarbus jų palaikymas moteriai tapus mama, mes išgyvename labai daug, todėl reikia supratimo ir palaikymo, o tarp visų šių dalykų labai siaura linija, nes kartais palaikymas nuveda į priešingą pusę.

– Kaip rasti tą balansą tarp laiko išvaizdai ir savo vidui?

– Draugystė su savimi ir savo galva. Lengviausias kelias yra kaip yra ir komforto zona, tačiau tai veda į depresiją, nelaimingą gyvenimą ir pradėjimą nekęsti tų, kurie bando tobulėti, viską suspėti. Savirealizuotis. Savęs pažinimas – nesibaigiantis kelias, tačiau tai vienintelis kelias, norint būti laimingu visu pirma pačiam su savimi. Kai esi harmonijoje su vidiniu savimi, puoselėji išorinį tai ir aplinka kinta, ji tampa tokia, koks esi pats.

– Ar jūs neturėjote tokių problemų po nėštumo?

– Vienintelė problema buvo miego trūkumas ir nuovargis. Žinant kokias psichologines ar svorio problemas patiria moterys – aš jų neturėjau. Nėštumas buvo lauktas, vyras mylimas ir mylintis šalia, tad viskas tik mažos smulkmenėlės.

– Kaip atgavote kūno formas?

– Aš jų nebuvau praradusi. Pastojau visą laiką sportuodama ir sveikai besimaitindama, žinoma, sužinojusi aš pamažinau apsukas, tačiau mane prižiūrinti gydytoja, matydama mano savijautą ir būklę, leido pakankamai aktyviai sportuoti. Žinoma, raumeninė masė sumažėjo, nes treniruotes pakeitė mankštos, tačiau visa kita buvo tik augantis pilvukas ir padidėjusi krūtinė. Mano svoris iki nėštumo buvo apie 63-64 kg. Išvažiavau gimdyti 71 kg, o iš gimdyklos išėjau 65 kg. Vaikelis gimė sveikas, jautėmės abu puikiai.

– Kaip manote, kiek kūno formos apskritai yra svarbios, kad moteris jaustųsi seksuali?

– Individualu, vienos norėtų būti labai fit ir jas motyvuoja mano tipo moterys, kitos tiesiog skinny fit, tokios kudutės be didesniu išlinkimų, o kažkam užtektų, jog susilenkus būtų ne 3 linijos, o viena. Kaip bebūtų, kūno linijos labai svarbu, nes kiekviena pas mane atėjusi nori arba sulieknėti arba sustangrėti, kad viena ar kita kūno dalis pasikeistų ir atrodytų gražiau, stangriau, moteriškiau. Ir tai nėra vien grožio kultas, tai yra dar ir sveikata, gera savijauta.

– Nevengiate dalintis ir atviromis, seksualiomis nuotraukomis. Kaip į tai reaguoja jūsų vyras?

– Mano visos atviresnės nuotraukos yra sportinės, nes mano vizitinė kortelė – mano ištreniruotas kūnas ir, žinoma, mano žinios. Mano vyras mane visada palaiko, ir jeigu aš kartais suabejoju, ar kelti kokia naują nuotrauką – visada paskatina, aš iš jo gaunu daug palaikymo.

– Kokią žinią siunčiate savo sekėjams?

– Aš aktyvi mama, stipri moteris ir savo gyvenimo herojė. Motyvuoju neprarasti savęs motinystėje, mylėti save, mylėti iš tikro, stengtis dėl savęs, savo vyro, vaiko. Laiminga mama tai save mylinti moteris, o pasitikėjimas sklindantis iš vidaus didelė moters puošmena. Juk tiek vyras, tiek vaikas/vaikai, matydami savimi pasitikinčią ir laimingą žmoną/mamą, patys būdami šalia yra laimingesni. Moteris – namų puošmena, jaukumas, šiluma ir grožis. Skatinu sveiką gyvenimo būdą, aktyvias veiklas ir suvokimą, kad be motinystės moteris turi ir save, ir savo gyvenimą su vyru, su šeima, su draugėmis. Motinystė dovana, tačiau ir ją gavus reikia mokėti išvynioti ir tinkamai naudoti.

– Kaip jus pačią pakeitė motinystė?

– Tapau jautresnė, tikrai graudina romantiški filmai ar sūnau pasakymas kaip mane myli. Tačiau aš per 3,5 metų daug nuveikiau kartu su savo sūnumi. Jis buvo mano palydovas ne viename projekte ir renginyje. Mus nuolat supa veiksmas ir abu esam labai laimingi eidami tokiu keliu. Sūnus kaip aš – bendraujantis, tad mes puiki komanda. Tapau daug aktyvesnė ir tikrai pasitikinti savimi. Motinystė prideda nematomų galių, nes daugiau padarai, daugiau gali, nebijai, pasitiki savimi, o vaiko meilė, tai turbo varikliukas neleidžiantis pasiduot. Motinystė mane užpildė maksimaliai ir ta nepaprasta nepalaužiama jėga ir stiprybe.

Agnė Keizikienė yra Delfi specialių turinio projektų vadovė, Delfi rubrikos ŠEIMA redaktorė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)