Viskio gerbėjų daugėja visur – nuo Manhatano iki Ho Či Minio. „Viskiai, – teigia aukcionų namų „Christie’s“ atstovas Chrisas Munro, – tokie pat daugialypiai ir įmantrūs, kaip ir aukščiausios klasės vynas.“
Jei mėgstate viskį, dabar – puikus laikotarpis tiek mėgėjams, tiek investuotojams, nes įvairiausių viskių galima rasti daugiau nei kada nors anksčiau (turiu omenyje ne devynis skirtingus „Game of Thrones“ viskio butelius). Be to, nauja kolekcionierių karta pamėgo vis populiarėjančius internetinius viskio aukcionus, ištroškusiems aistruoliams teikiančius galimybę visą parą dalyvauti aukcionuose neišeinant iš namų – kur daugelis dabar ir esame.
Pavyzdžiui, neįtikėtinų pasiūlymų galima rasti internetu vyksiančiame Honkongo „Sotheby’s“ aukcione. Be to, kilus koronaviruso pandemijai tam, kad išsilaikytų, brangiausią savo viskį ėmė pardavinėti viskio barai ir restoranai.
Kainos vis auga, tad tiek škotiškas, tiek japoniškas viskis gali tapti gera investicija. Prie kainų augimo prisidėjo ir JAV įvestas 25 proc. muitas škotiškam viskiui.
Kol kas rekordas priklauso praeitą spalį Londone gyvame „Sotheby’s“ aukcione parduotam 60 metų senumo „1926 The Macallan Fine and Rare“ viskio buteliui, už kurį sumokėta net 1,45 mln. svarų sterlingų (1,9 mln. dolerių). Tai – 42 000 dolerių už stikliuką! „Sotheby’s“ stipriųjų gėrimų specialistas Jonny Fowle pareiškė, kad tai – „viena įspūdingiausių akimirkų per visą viskio pardavimo istoriją“ (šio viskio 2009 m. Niujorko „Christie’s“ aukcione buvo galima įsigyti vos už 54 000 dolerių, tačiau minia išgirdusi kainą aiktelėjo).
Laimei, nemažai kolekcionieriams tinkamo viskio parduodama už kur kas mažesnes kainas.
Nuo ko pradėti?
Pasak vieno iš konsultacijų įmonės „Rare Whisky 101“ įkūrėjų Andy Simpsono, kurio įmonė vertina kolekcijas, teikia patarimus kolekcionieriams ir ruošia rinkos padėties apžvalgas, žmonės kolekcionuoti viskį dažnai pradeda susižavėję vieno viskio skoniu ir romantika, tačiau vėliau tampa smalsesni.
Jis pats iš pradžių kolekcionavo viskį, išpilstytą jo gimimo metais, 1972‑aisiais. Jis pataria išsirinkti kolekcijos temą: pavyzdžiui, ieškoti kiekvieno savo mėgstamo prekės ženklo butelio egzemplioriaus, vieno butelio iš kiekvienos egzistuojančios daryklos, vienos statinės (single cask) viskių ar viskių iš uždarytų daryklų.
Nors škotiškas viskis gaminamas vos iš trijų sudedamųjų dalių (vandens, miežių salyklo ir mielių), jo skonis ir kvapas labai skiriasi priklausomai nuo vandens, distiliavimo aparato tipo ir, visų svarbiausia, statinės tipo ir brandinimo laiko. Pavyzdžiui, garsusis Ailos salos viskio dūmų skonis atsiranda dėl deginamų durpių (o amerikietiškas viskis – kita kategorija, apie kurią būtų galima parašyti atskirą straipsnį).
Pasak J. Fowle, japoniškas viskis pripažinimo ėmė sulaukti 2000 m. pirmojo dešimtmečio viduryje, tačiau tikrai išpopuliarėjo tik po 2008 m. finansinės krizės. Neseniai įmonė „Suntory“ surengė loteriją, kurioje kolekcionieriai turėjo progą išleisti 3 mln. jenų (27 600 dolerių) 55 m. senumo buteliui vieno salyklo „Yamazaki“ viskio. Dabar japoniško viskio pasiūlymų mažėja, o jo populiarumas auga, tad didžiausių japoniškų prekės ženklų kainos tik didėja. Deja, kyla problemų dėl ne itin griežto reguliavimo – gamintojai gali išpilstyti importuotą viskį ir etiketėje užrašyti, kad jis japoniškas. Daugelis tokią praktiką vadina „viskio plovimu“.
„Karuizawa 1960 #5627“ viskis pirmą kartą parduotas 2013 m. už 12 500 svarų sterlingų. Tačiau praeitais metais „Sotheby’s“ aukcione jo kaina pasiekė 363 000 svarų sterlingų“, – teigia J. Fowle. „Karuizawa“ – viena iš dabar išgarsėjusių uždarytų daryklų.
Ką reikia žinoti, kad galėtumėte pradėti kolekciją
Svarbiausia – kokybės pastovumas ir daryklos reputacija, be to, būtina atsižvelgti į viskio amžių. 30 metų senumo viskio butelis vertingesnis negu tos pačios daryklos 20 metų senumo butelis. Svarbiausi skaičiai – tai distiliavimo data ir išpilstymo data, nuo kurios viskis nustoja bręsti. Pavyzdžiui, 1983‑iųjų 25 metų senumo vynas distiliuotas 1983 m. ir išpilstytas 2008 m.
Tačiau mėgėjai žino, kad senesnis viskis ne visada būna geresnio skonio. Esu ragavusi ir 60 metų medinėje statinėje išlaikyto viskio, kurio skonis tiesiog priminė medieną.
Taip pat svarbu, ar viskis retas, todėl uždarytų daryklų viskiai labai populiarūs – didesnę kainą galima gauti ir už nebegaminamus butelius. 10 metų senumo „Laphroig“ daryklos Ailoje viskis, išpilstytas aštuntajame dešimtmetyje – kur kas vertingesnis už neseniai išpilstytą viskį. Kai kurios daryklos kuria „kolekcionierių butelius“ – t. y., per trumpą laiką išleidžia ribotą kiekį ypatingų butelių, kaip daro įmonė „Diageo Plc.“, kasmet išleidžianti kolekciją „Special Release Collection“.
Tamsesni viskiai paprastai vertinami labiau už šviesesnius. Iš paprastojo (europietiško) ąžuolo pagamintose chereso statinėse brandinama tik 10 proc. viskio – tokios statinės suteikia jam tamsią spalvą ir sodrų vaisių skonį, primenantį pikantišką kalėdinį pyragą.
Nepamirškite saugotis apgaulių. Išaugus kainoms padaugėjo ir problemų dėl klastočių.
Taip pat nepamirškite viskio laikyti stačio, vėsioje ir tamsioje vietoje.
Ką pirkti
Geriausias būdas atrasti, kas jums patinka – kuo daugiau ragauti. Įprastais laikais rekomenduočiau dalyvauti „WhiskyFest“ festivalyje (Niujorke jis atidėtas iki 2020 m. spalio 29 d.), apsilankyti viskio bare ar su draugais suburti viskio klubą. Tačiau net karantino sąlygomis galite prisijungti prie apsipirkinėjimo ir pramogų klubo „Spirits Network“ nariams transliuojamų #whiskywednesdays degustacijų internete, kurias rengia Niujorko „Brandy Library“ savininkas Flavienas Desoblinas. Jo demonstruojamų viskių galite ir užsisakyti.
Prie toliau pateiktų penkių garsiausių daryklų galima pridėti ir „Ardbeg“, „Bowmore“, „Lagavulin“, „Port Ellen“, „Brora“ ir „Glenugie“ – visos jos užima aukštas pozicijas „Rare Whisky 101“ skelbiamuose investuotojų ir kolekcionierių reitinguose.
„The Macallan“
„Speyside single malt“ – tai prabangus, itin patikimas ir kolekcionierių mėgstamas daugybę egzempliorių parduodantis prekės ženklas. Jo kainos pamažu mažėja, tačiau šis viskis vis dar labai mėgstamas dėl sodrios ir tirštos tekstūros bei stipraus prieskonių ir karamelės skonio, kurį įgyja laikomas chereso statinėse.
„Springbank“
2019 m. „Rare Whisky 101“ rinkos apžvalgoje „Springbank“ laikoma geriausia darykla pagal investuotojų reitingus. Prieš kelerius metus senesnio viskio buteliai buvo parduodami už 600–700 dolerių; dabar jie parduodami už 2 500–4 000 dolerių. Tradicinis šio „Campbeltown“ viskio požymis – subtilus skonis su citrinos ir karamelės atspalviais.
„Mortlach“
Pasak A. Simpsono, „Mortlach“ viskio vertė šiuo metu sparčiai auga. Šis prekės ženklas garsėja senoviško stiliaus stipriu, ryškiu ir aromatingu skoniu.
„Clynelish“
A. Simpsono nuomone, tai – dar vienas vis populiarėjantis kolekcijoms tinkamų viskių gamintojas. „Diageo“ priklausanti darykla – uždarytos daryklos „Brora“, kurią įmonė ketina vėl atidaryti kitais metais, partnerė.
„Yamazaki“
„Suntory“ priklausantis „Yamazaki“ – tai seniausias viskio prekės ženklas Japonijoje, kuriame galima rasti kur kas pigesnių viskio versijų, negu tokių garsių prekės ženklų kaip „Karuizawa“ ir „Ichiro“ „Malt Playing Card“ serijos viskiai (gerų pasiūlymų galima rasti www.dekanta.com).
Savaitės vyno pasiūlymas
„Zachys Wine Auctions“. Tikimasi, kad 498 vynų iš „Gramercy Tavern“, „The Modern“, „Union Square Cafe“, „Maialino“ ir „Marta“ pardavimai uždirbs iki 1 mln. dolerių „Union Square Hospitality Group“ darbuotojams. Daugiausiai dėmesio pritrauks tokių žymių gamintojų kaip „Domaine de la Romanée-Conti“ Burgundijos vynas bei klasikiniai italų vynai, pavyzdžiui, „Bartolo Mascarello Barolo“. Aukcionas vyks iki gegužės 3 d.
