Psichopatija yra psichologinė būsena, kurioje asmuo rodo didelį empatijos kitų jausmams trūkumą, norą užsiimti amoraliu ir antisocialiniu elgesiu trumpalaikiams laimėjimams pasiekti ir kraštutiniu egocentrizmu. Psichopatai yra abejingi, negailestingi žmonės, kuriems trūksta kažkokios svarbios detalės, kuri mus daro žmonėmis. Psichopatų smegenims būdinga, jog kaskart atlikdami impulsyvų veiksmą, užuot pagalvoję apie padarinius ir susilaikę nuo tokio veiksmo, jie patiria pasitenkinimą, kurį lemia dopaminas. Jiems trūksta empatijos, jie kitus žmones mato kaip panaudojimui tinkamus objektus. Tai, kad jie neturi empatijos, dar nereiškia, kad jie jos nesupranta, nes daugelis jų pakankamai gerai ją imituoja. Visa tai tam, kad geriau jumis manipuliuotų, kad pasiektų tai, ko trokšta. Empatijos nebuvimas yra natūrali jų būklė – dėdami pastangas psichopatai gali suvokti socialinės situacijos reikšmę ir kitų žmonių padėtį.
Šie žmonės nuo mūsų skiriasi ir biologiškai, ir emociškai. Maždaug vienas iš šimto žmonių yra psichopatas, dauguma psichopatų – vyrai, tačiau tarp pačių šaltakraujiškiausių nemažai moterų. Psichopatijos esmė – moralinių suvaržymų stoka. Jei žmogus neturi moralinių suvaržymų ir dar jį jaudina smurtas, matome labai pavojingo serijinio žudiko tipažą, kuris jaučia aistrą žudydamas ir vėliau dėl to visiškai nesigaili. Pasaulyje greičiausiai yra žmonių kuriuos jaudina žudymas, tačiau juos nuo šių fantazijų įgyvendinimo sulaiko moraliniai suvaržymai.
Pagrindiniai klasikinio psichopato bruožai – šaltumas, empatijos stoka, egocentrizmas, nuožmumas, seksualinis alkis. Šie bruožais, kartais kai kuriems padeda pasiekti karjeros aukštumas ir tapti turtingais, o kitiems atsidurti kalėjime.
Ar aš esu psichopatas?
Kai kurie žmonės kelia sau klausimus „ar aš esu psichopatas?“, nes daro blogus dalykus – manipuliuoja žmonėmis ir juos skaudina, bet dėl to nesijaučia blogai. Jei jūs pergyvenate, ar jūs esate psichopatas – jūs nesate, nes psichopatai nepergyvena. Psichologai nuolat pabrėžia, kad visi žmonės yra šiek tiek psichopatai, nes kai kurių savybių, būdingų psichopatams, turime visi. Galime būti impulsyvūs, savanaudiški ir, kartais, manipuliuoti kitais žmonėmis dėl savo sėkmės. Tačiau žmonės, kurie nėra tikrieji psichopatai suvokia, kad jų veiksmai nėra geri. Jie gali įsijausti į kitų žmonių padėtį r nemėgsta kenkti kitiems.
Kaip tampama psichopatu?
Nuo psichopatijos sutrikimo kenčiantiems žmonėms neveikia smegenų sistema atsakinga už empatiją, nesusikuria ryšiai su kitomis sritimis, atsakingomis už emocinį suvokimą ir sprendimų priėmimą.
Norvegijos mokslininkė Aina Gullhaugen atliko pastarųjų trijų dešimtmečių mokslinių publikacijų analizę, kuriuose buvo tiriami už kriminalinius nusikaltimus nubaustų žmonių psichika. Tyrimo išvados atskleidė, kad nepaprastai didelę įtaką psichopatijos pasireiškimui turėjo vaikystės išgyvenimai ir tėvų auklėjimas. Be išimties, visi, kuriems pasireiškė psichopatija buvo auklėjami netinkamai:
· Tėvai smurtavo arba siekė visiškai kontroliuoti vaiką, reikalavo nuolatinio nuolankumo.
· Tėvai visiškai nesirūpinimas savo vaikais.
Nei „autoritarinis“ auklėjimo stilius, nei visiškas laisvės suteikimas nėra gerai, nes šie kraštutinumai neugdo vaikų emocinio intelekto. A. Gullhaugen suformuota teorija teigia, jog psichopatijos pasireiškimas nėra vien tik prigimties, kaip anksčiau svarstyta, bet ir ugdymo rezultatas. Individo biologinis pagrindas, temperamentas, asmenybės raida ir daugelio vyresniuose gyvenimo etapuose įgytų patirčių rezultatas taip pat gali lemti psichopatijos pasireiškimą, tačiau panašu, jog ugdymas, vis dėlto, vaidina didžiausią vaidmenį.
Galimi psichopatijos ženklai vaikystėje
Psichopatijos ženklus paprastai galima pamatyti dar vaikystėje. Dauguma žmonių, kuriems vėliau buvo diagnozuota psichopatija, atitiko tam tikrą elgesio modelį, pagal kurį pažeidžiamas kitų saugumas ir pagrindinės teisės. Tokie asmenys, dar būdami vaikai, dažnai buvo linkę į delinkventinį elgesį, pažeisdavo įstatymus. Psichologai tokį vaikų elgesį vadina elgesio sutrikimu, kurį sudaro keturios probleminio elgesio kategorijos:
1. Agresija prieš žmones ir gyvūnus.
2. Turto niokojimas.
3. Melavimas ar vagiliavimas.
4. Įvairūs taisyklių, socialinių normų ir įstatymų pažeidimai.
Jei atpažįstate šiuos simptomus ir specifinius elgesio sutrikimo simptomus vaiko ar paauglio elgesyje, jiems kilusi didesnė antisocialinio asmenybės sutrikimo rizika.
Kaip atpažinti psichopatą?
Psichiatras, medicinos daktaras Mark Goulston knygoje „Tiesiog klausykitės“ rašo apie žmonių elgesį ir tarpusavio santykius. Psichopatijos požymių turintį asmenį atpažinti sunkiau, nei manote, bet galima spręsti iš tokių požymių:
· Jie manipuliuoja žmonėmis, nekreipdami dėmesio į tai, kad žmones skaudina.
· Jie ieško, kur galėtų patirti jaudulį.
· Jie meluoja ir visiškai nesijaudina, jei būna pagauti.
· Jie puikiai sugeba gražbyliauti, yra charizmatiški, žavingi, trokšta valdžios ir daro viską, kad ją įgytų.
· Jie naudojasi žmonėmis seksualiai ir finansiškai, o pasinaudoję – atsikrato.
Ar psichopatus galime „perauklėti“?
Knygos „Kaip atpažinti psichopatą“ autorius Jon Ronson teigia, kad stengdamiesi psichopatus padaryti geresniais žmonėmis, tik kenkiame jiems, taip besielgdami padarome juos dar blogesniais. Mokindami juos apie empatiją nepadarome jų labiau empatiškais, o tik išmokome, kaip geriau ją imituoti. Įvairių mokslininkų studijos rodo, kad psichopatai negali automatiškai suvokti kitų žmonių emocijų. Tačiau, jei įdeda pastangų, jie gali interpretuoti, kaip jaučiasi kiti žmonės. Ši informacija jiems reikalinga tik manipuliavimui, nes jei jokio atlygio nėra, jie kitų žmonių emocijomis tiesiog nesidomi.
Psichologė Perpetua Neo, teigia, kad psichopatai negali būti pagydyti dėl labai paprastos priežasties – jie nežino, kad jiems kas nors ne taip. Jie nepriima terapijos, pokalbiai su psichologu jiems tampa tik dar vienu išbandymu. Psichopatai dažnai pradeda manipuliuoti su jais dirbančiais specialistais, nes nesuvokia, kad jiems bandoma padėti. Jokie patarimai jiems negalioja, ypač, jei jiems sekasi. Psichopatams nerūpi ir jų elgesio pasekmės.
Kaip psichopatai pasiekia savo tikslų?
Psichopatai paprastai įgyvendina trijų žingsnių programą:
1. Įvertina iš aplinkinių žmonių gaunamą naudą, jų silpnybes ir gynybą.
2. Manipuliuoja kitais, kad įgytų jų pasitikėjimą ir gautų tai, ko nori.
3. Pasinaudoję savo auka, ją palieka ir ieško kitos.
Psichopatai pasiekia karjeros aukštumų
Paul Babiak ir Robert D. Hare knygoje „Kostiumuotos gyvatės“ rašoma apie psichopatų naudojamus manipuliacijos metodus darbe siekiant karjeros, kur yra riba tarp lyderystės įgūdžių ir psichopatijos. Psichopatai įsidarbinę naujoje organizacijoje stengiasi susipažinti su kiek įmanoma daugiau darbuotojų ir sudaryti gerą pirmą įspūdį, siekiant surinkti kaip įmanoma daugiau informacijos juos. Jie tyrinėja savo kolegų organizacinius vaidmenis ir beveik instinktyviai vertina jų trumpalaikę ir ilgalaikę naudą ar vertę. Asmens vertė yra nustatoma pagal tai, kokią vietą jis užima organizacijos hierarchijoje, kokie jo gebėjimai, kokią prieigą turi prie informacijos, kokius išteklius valdo – žmones, pinigus ir t. t.
Psichopatai pasižymi energingumu, o jų gebėjimas priimti sprendimus vengiant emocijų arba veikti ramiai stresinėse situacijose yra laikomas labai sveikintinu verslo pasaulyje. Psichopatai stengiasi visada atrodyti reprezentatyviai, jie manipuliuoja kolegomis, siekiant pagerinti savo reputaciją, nubausti kitus ir sukurti konfliktus ir varžybas tarp organizacijos narių. Siekdami karjeros jie platina dezinformaciją ir manipuliuoja kolegomis. Būdami labai protingais ir paslaptingais, jie sugeba likti nenubaustais ir pasiekti savo tikslų. Organizacijoje jie greitai apsisprendžia, kas yra pėstininkai, o kas – globėjai. Pėstininkai yra tie kolegos, kuriais galima manipuliuoti, o globėjai – aukštesnioji vadovybė, kurių paramą reikia gauti kylant karjeros laiptais. Psichopatų tikslas įsitvirtinti per įtakos tinklus ir santykius, nusistovėjusios galios hierarchijos viršuje.
Yra manančių, kad psichopatija yra privalumas ypatingai konkurencingoje aplinkoje, nes yra drąsaus vadovavimo, lyderystės prielaida.
Kodėl psichopatai traukia vienas kitą?
JAV mokslininkai iš Emorio universiteto apklausė 700 vyrų ir moterų apie jų ieškomą partnerį ir ar jie trokšta trumpalaikių ar ilgalaikių santykių, siekiant išsiaiškinti jų psichopatinį elgesį. Dalyviai tyrimui buvo atrinkti pagal 70 požymių iš „DSM-S“ asmenybės sutrikimų klasifikavimo sistemos (visi pripažino turintys sutrikimų). Tyrimų rezultatų išvada buvo aprašyta mokslo leidinyje „Journal of Personality“, kurioje teigiama, kad žmonės, kuriems trūksta empatijos ir kurie patys tai pripažįsta, bet kurie pasižymi paviršiniu žavesiu, nori, kad ir jų potencialus partneris turėtų tas pačias savybes. Tie, kuriems buvo nustatytos ryškios psichopatinės savybės, jautė potraukį tokiems pat kaip jie.
Žymi mokslininkė Susan Krauss Whitbourne, šį fenomeną aiškina taip: „psichopatai nejaučia jokio gailesčio ar graužaties dėl savo poelgių, jiems trūksta kaltės jausmo ir sąžinės. Žmonės, kurie patys gyvena su psichopatiniais požymiais, iškart atskiria ir pastebi juos kituose žmonėse.“ Kai žmonės, neturintys psichopatinių požymių, užmezga santykius su psichopatu, paprastai nukenčia, todėl pasitaikius pirmai progai stengiasi nutraukti visus ryšius.
Kaip elgtis susidūrus su psichopatu?
Jei susidursite su psichopatu, pasinaudokite šia taisykle – pasišalinkite, išeikite, pabėkite. Šių žmonių negalima emociškai paveikti, priversti, kad jie Jūsų gailėtųsi, arba padaryti taip, kad norėtų kokiu nors būdu Jums padėti. Jie gali apsimesti, kad Jumis rūpinasi, bet iš tikrųjų Jūs jiems nerūpite. Jie žino, kaip pasinaudoti Jūsų svajonėmis ir baimėmis, kad gautų, ko nori.
Nemanykite, kad galite „susitvarkyti“ su šiais žmonėmis. Paprasčiausiai tokiems žmonėms trūksta tam tikro nervinio mechanizmo, be kurio jie nesugeba bendrauti pagal abipusės moralės arba etikos principus, todėl laikykitės nuo jų atokiai.
