Kaip galima sau padėti ir užkirsti kelią perfekcionizmui?
1. Pradėkite stebėti savo mintis, emocijas ir kūno reakciją. Kuomet jaučiate, kad per daug reikalaujate iš savęs ir kitų, aiškiai sau įvardinkite kaip jaučiatės, ką galvojate ir ar verta tęsti šią būseną. Galbūt jau kūnas sako „stop“? Įsiklausykite į save ir ryžtingai nuspręskite atsitraukti, padaryti pertrauką arba nustoti iki begalybės tobulinti atliktą darbą.
Protas įpratęs bėgti pirmyn ir nuolat gręžiotis atgal, o mūsų ego visada kažko trūksta, negana, netobula ir t. t. Taip susiformuoja užburtas ratas, stumiantis gilyn į nerimo būseną. Pradedame lyginti save su kitais, o vietoje to, kad pasidžiaugtume dienos darbais ir jau pasiektais rezultatais, mes vis ieškome, prie ko prikibti. Tik ar toks įprotis pozityvus, ar teikia realios naudos, pasitenkinimo ir pilnatvės?
2. Priimkite savo charakterį be vertinimų. Jeigu būsite nuoširdūs ir atvirai sau išvardinsite visus, tiek teigiamus, tiek neigiamus, asmenybės bruožus, turėsite galimybę prie sąrašo pridėti tai, kas jums tikrai svarbu. Žinoma, prireiks laiko bei pastangų išsiugdyti kantrybę, gebėjimą išlaikyti ramybę ir pusiausvyrą, tačiau nustosite neigti tai, ką nešiojatės savyje gražaus ir blogo.
Svarbiausia, nesmerkite nemalonių charakterio savybių, verčiau stebėkite, kodėl ir kada jos atsiskleidžia. Galbūt suvoksite, kad laikas tiesiog paleisti senas nuoskaudas, labiau pasitikėti žmonėmis ir pamažu priimti bei mylėti save bei kitus.
3. O gal tai tik iliuzija? Tokį klausimą užduokite sau tuomet, kai išsikelsite pernelyg dideles užduotis bei tikslus ir jausite, kad tiesiog veikiate per prievartą. Reikėtų suprasti, kad visi tikslai, norai ir reikalavimai yra sukurti tik mūsų pačių. Taigi, visa tai sugalvota.
Labai dažnai tai, kas jums svarbu, kitiems gali atrodyti absoliučiai priešingai. Dėl to kyla daugybė buitinių kivirčų ir darbinių konfliktų, nes kiekvienas turi savo tiesą, tiksliau sakant, susikurtą iliuziją ir dėl jos kovoja. Jei tokiose situacijose sugebėsite atsitraukti ir pažvelgti iš šono, suprasite, kad nėra jokios problemos.
4. Jūs nieko neprivalote. Labai dažnai save įrėminame griežtais įsitikinimais ir išsikeliame daugybę užduočių taip sukurdami įtampą. Galbūt į viską galima būtų žiūrėti paprasčiau? Pavyzdžiui, leisti kitiems atlikti savo darbus ir nekelti per didelių reikalavimų. Spaudimas tik varžo kūrybiškumą, laisvę ir pasitikėjimą.
Jūs neprivalote prisiimti atsakomybę už visus šeimos narius ir kolektyvą. Labai dažnai moterys galvoja, kad privalo laikyti visus namų kampus ir netiki, kad vyras gali rūpintis ne ką prasčiau, tiesiog jam nesuteikiama galimybė. Todėl jūs neprivalote atlikti kitų darbų, siekti išsigalvoto tobulo rezultato ir nuolat įrodinėti savo vertę.
5. Žaidimas baigtas. Taip tarkite sau, kai jausite, kad nebegalite pakelti nuolatinio bėgimo, reikalavimų ir sudėtingų santykių. Reikėtų suprasti, jog visą šį „spektaklį“ kuriame patys, žinoma, ne visai sąmoningai. Kuomet pavyksta giliai nurimti ir tiesiog stebėti, galima pradėti suprasti, kodėl bei kaip vyksta šis gyvenimo žaidimas. Todėl stenkitės kasdien rasti laiko sau ir meditaciniam buvimui šioje akimirkoje.
Visi mus supantys žmonės idealiai kuria savo vaidmenis, kad iššauktų tam tikras emocines reakcijas ir sukurtų reikiamas situacijas. Jeigu esame linkę įsižeisti, pykti ir kritikuoti, tokių „blogų“ žmonių mūsų aplinkoje vis daugės. Jei nuolat smerkiame save ir negebame pasidžiaugti pasiekimais, kasdien stumiame į naujas problemas bei kuriamės prastą savijautą. Gal laikas nustoti žaisti tokį nemalonų žaidimą ir rinktis kažką mielesnio, prasmingesnio?
Perfekcionizmas pasitrauks iš jūsų gyvenimo tik tuomet, kai ryžtingai apsispręsite išsklaidyti šią tobulumo siekimo iliuziją. Žinoma, ši savybė staiga nepasitrauks, tačiau sprendimas padės paleisti esamus įsitikinimus bei įpročius.
