Pradėjimo akimirką kiekvienas žmogus gauna pačią didžiausią dovaną – gyvybę! Todėl manome, kad kiekvienas pradėtas kūdikis turi teisę gyventi, o kiekviena moteris, tapusi mama, jei reikia, turi sulaukti visuomenės pagalbos.
Spalio 30 d. 19 val. Vilniaus ir Kauno Rotušės aikštėse įsižiebs 6033 liepsnelės už negimusias gyvybes. Lapkričio pirmąją prie kapinių visoje Lietuvoje akcijos savanoriai dalins žvakutes atėjusiems aplankyti artimųjų kapų ir kvies kiekvieną savo ruožtu prisiminti negimusius vaikus.
Per paskutinius dešimt metų Lietuvoje, savo motinų įsčiose užgeso daugiau nei 87 tūkst. pradėtų gyvybių. Abortas, arba nutrauktas nėštumas, tapo įprastu, vos ne normaliu reiškiniu, kurį visuomenė arba ignoruoja, arba tyliai pateisina, esą tai moters teisė rinktis, apsispręsti dėl savo likimo. Tačiau manome, kad iš tiesų tai yra kito, jau gyvo žmogaus žudymas, ir kiekviena moteris-motina dėl to pati patiria didžiulį stresą. Artimo, dar negimusio bet jau gyvo žmogaus nužudymas yra trauma ir vyrui, ir visai šeimai. Bet apie tai dažniausiai tylime.
„Mes nesiekiame kaltinti ar diskriminuoti. Šia akcija mes norime prisiminti tuos kūdikius, kurie neteko teisės gyventi dėl abortų, palaikyti tas moteris, kurios patyrė abortą ir šiandien gedi savo negimusių vaikų, pasakyti, kad visada yra kitas pasirinkimas – gyvybė!“, - sako Laisvos visuomenės instituto vadovė Toma Bružaitė.
Pasak jos, Lietuvoje šią temą nedovanotinai aplenkia psichologai, sociologai, nėra išsamių tyrimų, kurie paaiškintų abortų priežastis ir pasekmes. JAV įsikūrusio A. Gutmacherio instituto duomenimis 51 proc. apklaustų moterų teigė, jog jų apsisprendimą daryti abortą lėmė santykių su partneriu problemos, 47 proc. moterų po aborto nekentė tų, kurie pastūmėjo žudyti savo negimusį kūdikį, 35 proc. nekentė to vyro, nuo kurio pastojo, 22 proc. pradėjo nekęsti visų vyrų, 66 proc. nutraukė santykius su savo partneriu, o 94 proc. moterų iš viso gailėjosi, kad pasidarė abortą.
„Šie skaičiai akivaizdžiai byloja, jog kalbėti apie laisvą moters pasirinkimą žudyti kitą žmogų, juo labiau savo kūdikį, nėra jokios prasmės. Moterys tai daro, nes neturi arba nemato kito pasirinkimo, nes yra abejingai paliktos vienos, su visa joms tenkančia atsakomybės našta. Mes kviečiame visuomenę pagaliau atsigręžti ir pamatyti šį kraupų reiškinį tokį, koks jis yra. Kviečiame pabusti iš abejingumo, matyti ir padėti rinktis ne žudymą, bet gyvybę”, - teigė T. Bružaitė.
