Esu kilusi iš Šiaulių, kur ir pradėjau savo kelionę su „Sodra“. Nuo 17 metų „Sodroje“ jau buvau asmuo, kuris neturėjo bedarbio statuso. Kaip ir dauguma jaunimo, pradėjau savo karjerą klientų aptarnavime, kur buvau ir padavėja, ir pardavimų specialistė.
Dėl bakalauro persikėliau į Vilnių. Tuo metu supratau, kad dieninės studijos ir darbas pilnu etatu – labai sunkiai suderinami dalykai, todėl pradėjau dairytis veiklos su kiek lankstesniu darbo grafiku. O jos susiradau tokios įvairios!
Pradedant skrajutėmis, reklamos atlikėjo darbais, įvairiais renginiais, ir pagalba juose bei baigiant laisvai samdomo marketingo paslaugomis (čia, aišku, kuomet jau įgijau patirties šioje sferoje). Ha, vieną vasarą net dirbau animatore vaikams! Dauguma draugų į mane atsiliepė kaip į bitutę – visur, viską ir visada. Šitiems darbeliams teko išsiimti individualią veiklą, o ir pati vengiau atsiskaitymų grynais pinigais, nes norėjau būti, kaip maestro Marijaus Mikutavičiaus dainoje, „geras pilietis“... Ar pilietė.
Tai ką gi, pasiskaičiau sutartį, pamačiau, kad deklaruoti pajamas reikia kartą per metus – iki balandžio 31 dienos. Yra galimybė rinktis fiksuotas (30 proc.) išlaidas arba faktines. Nusprendžiau nuodugniai vesti žurnalą, kaupti čekius (jei atsiskaitymas virš 100 eu – faktūras) ir deklaruoti viską ne tik EDS portale, o ir savo asmeniniame, fiziniame veiklos žurnale.
Taip ėjo metai, antri, treti... Nusprendžiau, kad laikas įsidarbinti pilnu etatu į pareigas banke, kadangi renginiuose alga – mažoka, o ir iš tėvų priimti pinigus tapo nebe taip linksma. Gavosi taip, kad dirbau pilno etato darbą, rašiau bakalaurą ir darbavausi savaitgaliais renginiuose. Buvo visai linksmas beprotnamis, kiek pamenu, bet chaosą aš mėgstu – visuomet su juo susitvarkau.
Pasibaigus bakalaurą – man dar buvo negana – pasirinkau tęsti studijas marketingo magistre. Taip ir darbavausi, mokiausi ir gyvenau savo pačios linksmuosiuose kalneliuose. Linksmuosiuose – iki pirmojo VMI skambučio.
Skambina ir užklausia, ar pildau idividualios veiklos žurnalą. Visiškai užtikrintai atsakau, kad tikrai taip! Pažadu jį pristatyti per savaitę, nes dar vis tiek norėjau pertikrinti, ar tikrai koks čekis nenublukęs ar nepasimetęs.
Po savaitės patikrų gaunu atsakymą, kad veiklos žurnale esančios išlaidos neatitinka mano veiklos, kuri vadinasi „Reklamos atlikėjo paslaugos“. Sutariu ilgesnį pokalbį, kadangi, man atrodė, kad ten viskas tvarkinga ir gražu.
Labai maloni specialistė man paaiškino, jog ji neturi įrodymų, jog kuro čekiai buvo naudojami kelionėms į renginius ar mokymus, o ir kaip jai žinoti, kad tie „Oksfordo“ stiliaus bateliai tikrai buvo pirkti vienai iš konferencijų? Arba kad įsigytą pudrą naudojau tik renginiams?
Užklausus, kaip galėčiau šią situaciją ištaisyti, ji man pasiūlė, kad kiekvienam renginiui ar vykdytam darbui prirašyčiau konkrečius makiažo, degalų ir rūbų sąnaudų kiekius.
Sutikau. Bet tada padvėjojau ir užklausiau: „O jūs man sąžiningai pasakykite, jei aš nuoširdžiai paskirstyčiau 2 metų renginius ir priskirčiau jiems atitinkamus naudojamus kiekius, ar tai kažkaip pakeistų situaciją?“
Gavau neigiamą atsakymą ir 1500 skolą VMI bei 2000 skolą „Sodrai“. Dėl darbo, kurį dirbau būdama studentė ir pajamos nesiekdavo net 5 tūkstančių per metus. O tada dar gavau areštą visoms banko sąskaitoms, nes pamiršau susimokėti Privalomąjį Sveikatos Draudimą. Ai, ir skolą nurašė kartu.
