Aišku, bėgant mėnesiams darėsi lengviau, atsirado draugas. Draugas tikrai geras, su meile priima ir du mano vaikus iš pirmosios santuokos. O buvęs vyras su vaikais matėsi gana dažnai, negalėjau pasakyt, kad blogas tėtis. Nusistovėjo draugiški santykiai, žaizdos buvo apgijusios.
Bet neseniai ir jo gyvenime atsirado žmogus. Kita moteris. Ir nors maniau, kad meilė buvusiam vyrui išblėso, sužinojus apie naują mylimąją viskas viduje vėl užsidegė.
Sužinojau, kas bjauriausia, iš vaikų, nes jie gana dažnai su juo matėsi. Ir pasirodė, kad tėvelis su vaikais ne pilnai vienas kokybiškai laiką leidžią, o dar ir su drauge!
„Buvom zoologijos muziejuje su teta“, – mano penkiamečio žodžiai. Taip ir sužinojau, kad atsirado nauja teta.
Pasiutau. Na, bet ką, iš pradžių dar bandžiau prisitaikyti prie tos minties. Persiduodant vaikus kelis kartus kviečiau saviškį buvusįjį kavos, bandžiau išpešti detalių. Kviečiausi kartu pasivaikščiot su vaikais ir pasinaudojau proga pasikalbėti. Priminiau jam, kokie mes buvom kartu laimingi tam tikrais momentais. Bet jis aklas ir mano, kad su dabartine jau rado laime. Nesupranta, kad po kurio laiko viskas praeis ir pasikeis, lygiai kaip buvo ir mums.
Man toks pavydas sukilo apie ją klausantis... Nieko negaliu su savimi padaryti, toks jausmas, kad vidurius ugnimi degina. Tvirtai žinau, kad nors ir išsiskyrėme, jis yra mano žmogus. Su dabartiniu draugu man nėra blogai, bet manau, visada viduje tikėjau, kad tai – laikina, o pasensiu vis tiek su savo buvusiuoju.
Ir matyti, kaip jis žavisi kita... Man tai per skaudu. Bandžiau jam paaiškinti, kad čia tik susižavėjimas, ir kad tikra meilė buvo tarp mūsų. Neklausė ir dar įsižeidė, kad kišuosi ne į savo reikalus.
Tada aš pasakiau, kad kol yra su nauja merga, negali matytis su vaikais. Tiksliau, gali matytis, bet tik pas mane – tegu ateina, pažaidžia ir išeina. Nenoriu, kad pasiiminėtų, nenoriu paskui vėl išgirsti, ką jie veikė „su teta“.
Dabar laukiu, nes manau, kad jis šitaip ilgai neištvers. Vis tiek rezultate išsiskirs, norės vaikus matyti dažniau, pasiimti į namus, į miestą ir panašiai. Tada atsisveikinsiu ir su savo draugu, ir pamažu, manau, grįšim į bendrą šeimą.
Noriu pasakyti visoms moterims, kurios dabar kenčia dėl skyrybų: gali būti, kad jūsų skyrybos laikinos. Jeigu po jų sutiksite naują žmogų, su kuriuo esate laimingesnės, puiku. Bet jeigu ne, ir jeigu vis dar prisiminsite savo vyrą – tai irgi yra normalu. Kai kurie ir po 10 metų susieina. Tik reikia palaukti – nepraraskit vilties!
Tai yra skaitytojo nuomonė. Ji neatspindi redakcijos nuomonės ar pozicijos.
