Merginos kaip merginos – man nei padėtų, nei trukdytų. Dirbam kiekviena savo, mandagiai bendrauju ir tiek. Galų gale, į darbą eini ne draugysčių ieškoti. Bet pasidarė nemaloni situacija su kolegomis vyrais.
Visos trys naujos merginos yra jaunesnės už likusį kolektyvą. Man ir kolegėms bent dešimtmečiu daugiau negu joms. Ir vyrai ne tik šitai pastebi, bet nė nemano savo pastebėjimo slėpti.
Nužiūrinėja praeidami, vis pakalbina. Kai einame pietauti, jeigu pasitaiko eiti keliems kartu, vaišina jas. Aš turiu už ką nusipirkti pavalgyti, ačiū. Bet nemalonus jausmas, kai sėdi prie vieno stalo ir staiga vieną pavaišina, o kitos ne. Nekolegiška.
Suprantu, jos jaunos, gražios, daug šypsosi. Labai aktyvios, visur jų daug, juokiasi, plaikstosi. Aš – ne tokia. Ir man tikrai netrūksta vyrų dėmesio. Bet kas per daug, tas nesveika, o atviras flirtas darbe, manau, yra per daug.
Vienu pasakymu mane netgi įžeidė. Kolega nuėjęs gyrė, gyrė naujokę, kokia gabi, kaip gražiai šiandien atrodo... Ji kikeno, abu plepėjo apie projektą. Sėdėjau netoliese ir turėjau pasikalbėti su tuo pačiu kolega apie savo projektą. Vieną kartą pabandžiau įsiterpti, kitą, bet be rezultatų. Kai pasakiau garsiau ir paklausiau, ar manęs jau visai nėra? Atsakė tokiais žodžiais: „Kad sėdi ten visa tokia kaip pelenė, net nepastebim.“
Kaip jums ne gėda taip sakyti? Man nereikia nei to vyriško dėmesio, nei tų vaišinimų, bet atvirai sakyti neigiamas pastabas vien dėl to, kad nešokdinu krūtinės ant stalo ir nesistaipau aplink išsišiepusi – labai negražu. Pasijaučiau labai nemaloniai. Neprašau flirto – prašau tik kreipti į mane dėmesį kaip į lygiateisę kolegę, kokia ir buvau pastaruosius dešimt metų.
Noriu palinkėti vyrams supratingumo. Nesielkite kaip moksleiviai ir atsiminkit, kad santykius su kolegomis yra svarbu palaikyti mandagius. Visais kolegomis – ne tik tais, kurių nuotraukas norėtumėte laikyti pasikabinę virš lovos. Ačiū už dėmesį.
