Draugai pasiūlė nuvažiuoti į nestandartinį, plačiai nežinomą festivalį. Net neatsimenu jo pavadinimo, bet tikrai nebuvo garsiai išreklamuotas. Aš dar niekad nebuvau jokiame buvusi, tai labai noriai sutikau.
Susikrovę palapines ir užkandžius iš Kauno nutranzavome iki miškų, kuriuose viskas vyko. Taip, būtent – miškų, nes festivalis buvo rengiamas kažkokio miško glūdumoje, taip paprastai neprieinamoje vietoje. Iš pradžių nesupratau, kodėl. Paskui paaiškėjo.
Kai atvykome, mus pasitiko elektro ir trans muzikos ritmai. Pirmas įspūdis buvo geras: daug palapinių, nepažįstami, linksmi žmonės, tokia garsi muzika, kad sunku susikalbėti, ir po teritoriją išdėstyti maisto kioskeliai, sriubos virimo katilas, suvenyrai.
Bet kai pradėjome ieškoti vietos palapinei pasistatyti, žmonės, su kuriais prasilenkėme ar sveikinomės, pasirodė tokie... savotiški. Žvilgsnių nefokusuoja, sako nesuprasi ką, atrodė kaip medituojantys atsimerkę. Paklausiau draugo, kas jiems?
„Apsivartoję, – atsakė paprastai. – Kitko labai ir nesitikėk, kaip manai, kodėl miške susirinkom?“
Pasidarė nejauku, bet kadangi laikiausi su draugais, tai dar nieko. Diena praėjo gana smagiai, nes su jais sugalvojome, ką veikti: ir sriubą katile padėjome virti, ir pašokti buvome, ir deginausi. Bet atėjus vakarui draugai kažkur prapuolė.
Ėmiau jų ieškoti. Bevaikštant po teritoriją mane užkalbino vienas vaikinas. Pasirodė normalus, tai paėję toliau nuo muzikos centro pradėjome kalbėtis. Pasiūlė nueiti į toliau esančius laukus pažiūrėti į žvaigždes. Tuo metu tai nuskambėjo romantiškai.
Nuėjome, atsigulėme ant žolės ir žiūrėjome į žvaigždes. Ir staiga jis sako: „Papasakok man ką nors seksualaus.“
Nesupratau, ką turi omenyje, ir pasitikslinau.
„Tu taip gražiai kalbi. Seksui nebūtina fizinis veiksmas – galima vienas kitą sujaudinti ir žodžiais. Papasakok ką nors, nuo ko man pasidarytų gera“, – atsakė.
Man tai nuskambėjo keistai, bjauriai ir buvo labai netikėta. Kažką numykiau, kad draugai manęs turbūt jau ieško, ir mygom grįžau į žmonių pilnesnę teritoriją. Bet ten vaizdas jau irgi buvo pasikeitęs.
Visi šoko krūvoje, aišku, taip turbūt būna per visus festivalius, bet šie šokėjai aiškiai irgi buvo pavartoję. Beveik visos merginos vien su maudymukų viršumis ar liemenėlėmis, vaikinai pusnuogiai.
Tai vieni, tai kiti, vis nueidavo į palapines. Vienoje palapinėje dingo net keturiese – visi glostėsi, bučiavosi, tai manau galima suprasti, kas paskui toje palapinėje vyko.
Pagalvojau, pratempsiu naktį, ryt vis tiek išvažiuojam. Užsidariau savo palapinėje, bet numigti nepavyko. Ne tik dėl muzikos – vidury nakties į mano palapinę įgriuvo girtas mano draugas, išsitiesė kaip maišas ir smigo. Kvapas ir tvankumas viduje buvo neišpasakyti.
Rytą pabudau nuo riksmo lauke: „Kas nup*so mano žolę?!“
Riksmui nesiliaujant išsikrapščiau iš palapinės. Netoli buvo susirinkęs būrelis žmonių paklaikusiomis akimis – po vakar linksmybių ryte jie tikrai nenorėjo jaustis taip, kaip dabar jautėsi, bet „vaistų“ nebeturėjo – visos atsivežtos atsargos, kaip supratau, buvo dingusios.
Po palapines prasidėjo paieškos. Kai vienoje palapinėje išgirdau riksmus, o įsikarščiavę festivalininkai ėmė vis agresyviau viens kitą kaltinti, supratau, kad laikas nešti muilą.
Prisižadinau draugą, kitas jau buvo atsikėlęs, ir draugiškai sutarėme, kad nėra čia ko užsibūti. Atgal mašinos taip greitai susitranzuoti nepavyko, tai gerus 7 kilometrus nuėjome pėsti. Tada jau radome transportą.
Šio festivalio nepamiršiu dėl atviro glaustymosi ir sekso visose palapinėse aplinkui, dėl vagystės skandalo, dėl keisto vaikino prašymo prie žvaigždžių...
Esu tikra, kiti, didesni festivaliai, turintys oficialius organizatorius tikrai vyksta tvarkingiau. Bet man šita patirtis sugadino norą dar kur nors važiuoti.
Savo istorijas ir pasakojimus siųskite pilieciai@delfi.lt
