Aš taip pat esu vilnietė ir kategoriškai nesutinku su kito vilniečio išsakyta nuomone. Dabar situacija mieste tragiška būtent dėl paspirtukininkų. Net neįsivaizduoju, kaip vyresni, prastai matantys žmonės nebijo išeiti iš namų, kaip tėvai nebijo, kad nesulauks vaikų, nes juos, išsiblaškiusius, kur nors „nuskins“ koks paspirtukininkas?
Juk pėstieji Vilniuje visai neteko šaligatvių. Žinoma, liberalui R. Šimašiui vyresni žmonės – jau nebe žmonės, juos galima nurašyti į paspirtukininkų būsimų aukų nuostolius. Bet bent vaikai gal ir liberalui svarbūs?
Gerbiamas vilnietis kalba iš paspirtukininkų pozicijos, bet kažkodėl neatsižvelgia į pėsčiųjų interesus.
Vilniuje vadinamieji dviračių – dabar jau paspirtukininkų, nes ir dviratininkams dėl paspirtukininkų tapo labai nesaugu – takai be jokių pažymėtų perėjų pėstiesiems.
Pavyzdžiui, eina takas, kuriuo skrenda paspirtukininkai, tarp prekybos centro ir autobusų stotelės. Kaip saugiai pereiti tą taką, nepagalvota. Jei būtų bent pažymėta, kaip pėsčiųjų perėja tame take. O dabar pėstieji palikti likimo valiai, turbūt manoma, kad jie turi oru atskristi iki visuomeninio transporto stotelių.
Važinėti nuo 14 metų elektriniais paspirtukais yra dar viena nesąmonė. Už tokio amžiaus vaiką įstatymiškai dar atsako tėvai, bet kažkodėl jam leidžiama kelti pavojų pėsčiųjų gyvybėms.
Gerbiamas straipsnio autorius baiminasi, kad paspirtukininkus išleidus į gatves , jie gali žūti, tačiau nepagalvoja, kad daug daugiau mirčių atneš paspirtukininkai šaligatviuose.
Kitaip sakant, šis vilnietis siūlo apsaugoti save – paspirtukininką, ir jam nesvarbu, kiek yra partrenktų žmonių šaligatviuose.
Kalbu iš patirties, mano vaiką, paauglį prieš pora metų šaligatvyje, kur net nėra dviračio tako, iš nugaros (taigi vaikas net negalėjo matyti, kas į jį važiuoja) partrenkė paspirtukininkas. Ir ne koks paauglys, o apie 30 metų vyras.
Vidury dienos, esant geram orui, taigi ir geram matomumui. Neatsisuko net pažiūrėti, paklausti, ar nereikia pagalbos, nurūko toliau. Ar kreipėmės į medikus? Ne, nes patys esame medikai, buvo aišku, kad lūžių nėra, o mėlynes teko gydyti ne vieną savaitę.
Džiaugėmės tik, kad vaikas krito ne ant galvos. Štai tokia pėsčiųjų „laimė“ paspirtukininkų mieste. Ieškoti teisybės R. Šimašaus paspirtukų fano Vilniuje? Tai tik sveikatą gadinti.
Mano siūlymas – paspirtukai nuo 18 metų, teisės laikomos kaip motociklininkų, tikrinamas girtumas, paspirtukai tik gatvėse, dviračių takai – dviračiams, šaligatviai pėstiesiems.
