Socialiniuose tinkluose, moterų forumuose ir grupėse, vienas po kito keliami klausimai, kodėl vyrai bendrauja su kitomis moterimis internetiniuose portaluose, nors turi antras puses.
Į šiuos klausimus turbūt gali atsakyti tik specialistai – psichologai, nes logiško ir žmogiško paaiškinimo aš nerandu. Tai tikrai turbūt būti, koks nors sutrikimas arba atsakomybės už savo pasirinkimą stoka.
Deja, tokią išdavystę esu išgyvenusi ir aš. Tiesa, istorija pasibaigė kiek netikėtai.
Su savo vaikinu draugavome daugiau nei metus. Atrodytų pakankamas laiko tarpas išsiaiškinti, ar tau žmogus patinka, ar ne. Tuo labiau, kad pirmieji metai visada būna pilni romantikos ir aistros.
Tas pirminio įsimylėjimo etapas tęsiasi ir atrodo, kad gyveni tuo žmogumi. Kitkas nėra svarbu, mano nuomone, kitam asmeniui nėra tiesiog vietos tavo gyvenime.
Tačiau mano iliuzijos apie gražią meilę labai greitai išsisklaidė. Draugystė mūsų buvo graži. Buvau įsimylėjusi iki ausų. Vaikinas buvo dėmesingas, meilus. Sutarėme puikiai. Atrodo, ko galima daugiau norėti. Net nebuvo jokio įtarimo, kad kažkas gali būti ne taip.
Tačiau vieną dieną, susitikus su drauge (o ji turėjo savo anketas visuose pažinčių svetainėse), ji man parodė mano mylimojo anketą. Labai pasimečiau, anketa sena, sukurta dar iki mūsų draugystės.
Susitikus su savo mylimuoju, žinoma, paklausiau apie pažintyse esančią jo anketą. Jis man atsakė, kaip ir tikėjausi, kad jo anketa sena, kad pamiršo ir nemoka ištrinti, kad neverta to sureikšminti.
Tuo metu patikėjau ir apie anketą pamiršau. Tiesiog nebuvo pagrindo nepasitikėti savo mylimuoju. Visko būna, aš kažkada irgi esu turėjusi anketą, net nežinau ar ji dar yra, ar jau ištrinta. Tai nieko neįtardama, nebekreipiau dėmesio.
Po gero mėnesio vaikinas liko pas mane nakvoti. Aš niekada netikrinu kitų žmonių telefono. Tačiau vaikino telefonas buvo padėtas ne vietoj, tai pamaniau, pernešiu į kitą.
Ekrane pamačiau, kad yra gauta žinutė iš internetinio pažinčių puslapio. Mane nuojauta tiesiog nupurtė. Pajaučiau, kad reikia pažiūrėti. Pažiūrėjau ir pamačiau, kad jis susirašinėjo su kažkokia mergina. Perskaičiau jų susirašinėjimą.
Nuramino tas, kad vaikinas tai merginai parašė, jog turi merginą ir yra santykiuose. Tuo momentu apsidžiaugiau, bet nerimas ir nepasitikėjimas niekur nedingo.
Sugalvojau, kad man reikia susikurti anketą toje pažinčių svetainėje. Užsipildžiau, įdėjau gražios merginos nuotrauką ir parašiau savo mylimajam. Prisistačiau kitu vardu.
Širdis sudužo, kai gavau jo atsakymą. Susirašinėjome kelias dienas. Pokalbis vyko sklandžiai, tikrai būčiau įsimylėjus iš naujo. Bendravimas buvo lengvas ir paprastas.
Apie tai, kad turi merginą, jis neužsiminė. Nusprendžiau pasiūlyti susitikti ir labai tikėjausi, kad jis atsisakys ir pasakys, kad yra santykiuose. Deja, čia mano iliuzijos taip pat išblėso. Jis sutiko. Sutarėme susitikimo vietą ir laiką.
Atėjus susitikimo dienai, svarsčiau, gal neiti. Neva palikti „ant ledo“. Tačiau nugalėjo smalsumas ir norėjau pažiūrėti jam į akis, kai jo nauja simpatija pasirodys esanti jo neva mylima mergina.
Atėjau į sutartą vietą kiek anksčiau. Iš tolo mačiau, kaip jis atėjo. Tiesa pasakius iki paskutinės akimirkos tikėjausi, kad jis neateis susitikti, tačiau mano didžiu liūdesiu, atėjo.
Aš atėjau jam iš nugaros ir šuktelėjau: „Na va, pagaliau susitikom.“ Kai jis atsisuko ir pamatė mane, mačiau akyse didelę nuostabą. Buvo labai nejauku. Vaikinas sutriko, bandė kažką aiškintis, bet aš nebenorėjau klausytis.
Apsisukau ir nuėjau. Dar ilgai jis man rašė ir skambino. Siuntė atsiprašymo laiškus su pasiteisinimais, tačiau aš jo nenorėjau nei matyti, nei girdėti. Pasitikėjimas vis tiek sugriautas, o šleikštulys, kuris kilo pamačius, kad jis atėjo į pasimatymą galvodamas, kad tai kita moteris, ištrynė jausmus.
Tad noriu patarti moterims ir merginoms. Pasitikėjimas yra svarbiausias santykių elementas, tačiau, kaip vienas posakis sako: „Pasitikėk, bet tikrink.“
Atsarga dar niekam nepakenkė. O tokiems neapsisprendusiems vaikinams pasakyčiau, kad vyriškumas tai – atsakomybė ir konkretumas. Tokių besiblaškančių niekam nereikia. Rezultate tokie vyrukai lieka vieni ir niekam nereikalingi.
Savo istorijas ir pasakojimus siųskite pilieciai@delfi.lt
