Su savo vaikinu gyvenu apie keturis metus. Mūsų santykiai geri. Kaip ir dauguma, daug dirbame, tad susitinkame tik rytais prieš darbus ir vakarais po jų. Savaitgalius leidžiame kartu. Kaip ir viskas gerai. Mūsų santykiai puikūs. Mylim vienas kitą. Seksas taip pat yra geras ir dar neatsibodęs, nors esam ilgą laiką kartu. Tačiau...

Vieną savaitgalį aš išėjau pasibūti savo draugėmis. Dalis mano draugių neturiu antrųjų pusių. Dėl šios priežasties mes susiorganizuojame, tos, kurios yra ištekėjusios ar turi vaikinus, susitikti tik mergaitiškai pasibūti.

Tokį vieną pasibuvimo vakarą įvyko tai, kas mano santykius pasuko į kitą pusę. Viena mano draugė yra socialinių tinklų ir pažinčių svetainių aktyvi dalyvė. Ji tenai ieško antros pusės. Bevakarojant mums mergaitiškai, draugė pasiėmusi telefoną, sako: „Žiūrėk, taviškis pažintyse yra.“

Kai ji atsuko į mane savo telefoną, iš jo šypsojosi mano gyvenimo vyras. Pagriebiau telefoną ir skaitau aprašymą „Rimtas vaikinas, ieškau ilgalaikių santykių ir meilės“. Kaip tai ieško, pagalvojau? Juk meilė ir ilgalaikiai santykiai yra namuose.

Nieko nelaukus, su ašaromis akyse išbėgau namo. Grįžusi, radau savo vaikiną namuose. Žinoma, iškėliau sceną, pasakiau, ką mačiau ir, kad esu priblokšta tokios apgavystės.

Paklausiau jo ar jis ieško, o gal jau rado kitą moterį? Tačiau jis visiškai ramiu veidu pareiškė, kad čia nieko tokio ir man neverta į tai kreipti dėmesį.

Pasakė, kad jis užsiregistravo iš smalsumo ir nori tiesiog pabendrauti su žmonėmis.

Na nesu aš vakar gimusi. Su žmonėmis bendrauji darbe, parduotuvėje, o ne pažinčių svetainėse. Tai paskatino noras bendrauti su kitomis moterimis. Ir dar tas prisistatymas, kad ieško antros pusės ir rimtų santykių mane išmušė iš vėžių.

Praėjo kelios savaitės nuo to nelemto vakaro, bet man išsivystė paranoja. Vis stebiu per petį, ką ji veikia su telefonu. Mane kamuoja abejonės, kad gal jis ir susitiko su kokia mergina, nes pabendrauti užsimanė ir gyvai, ne tik telefonu.

Pasiskundus draugėms, viena kategoriškai pasakė, kad turėčiau jį palikti. Kita į šią situaciją žiūri atlaidžiau ir sako, kad tiesiog turėčiau stebėti elgesį ir nepriimti skubotų sprendimų. Tačiau pasitikėjimas sugriautas.

Kol negalvoju, tikrai atrodo, kad tai menkniekis, bet kai pradedu galvoti kad gyvenant keturis metus ir nėra jokių vestuvių, vaikinas sėdi pažinčių svetainėse, tai minčių kyla visokių. Nežinau, ką daryti. Skaičiau ir internete, kad tokie atvejai gan dažni santykiuose.

Tai tik noriu pasakyti, kad nereikia pasiduoti madoms ir sėdėti socialiniuose tinkluose. Reikia vertinti žmogų, kurį turi šalia. O jei jau artimas žmogus tavęs nebetenkina, kaip partneris, tai geriau pasišnekėti, o nelaikyti vienas kito kvailio vietoje. Tai labai skaudina ir žeidžia. Taip pat dingso pasitikėjimas, o ar įmanomi santykiai ir šeima be jo?

Savo pasakojimus ir istorijas siųskite pilieciai@delfi.lt