Vienas straipsnis apie tai kur geriausia būtų nusipirkti būstą, kitas kokio dydžio, kiek kainuoja naujas, o kiek kainuoja senas butas, kuriam mieste ar rajone butu geriau investuoti, kokia būtų metinė grąža ir taip toliau.

Tie straipsniai nepasakoja apie kitą investicijų į nekilnojamąjį turtą pusę. Juk investavus, grąža gali būti labai minimali ar jos nebūti, jog galimi finansiniai praradimai, ką jau kalbėti apie laiko ir jėgų reikalaujantį darbą tvarkant su turtu susijusius klausimus.

Aišku, yra ir daug gerų istorijų ir investavimo pavyzdžių, bet apie tą kitą, negražiąją pusę niekas šiomis pirkimo bumo dienomis nerašo, o kažin kas ar susimąsto kokia rizikinga investicija gali būti neikilnojamas turtas, ypač jei jis perkamas norint uždirbti jį nuomuojant.

Susipažinau su investavimu, kai nusipirkau nedidelį butą Vilniuje. Galvojau, jog išnuomuosiu – laikui bėgant investicija atsipirks. Dar prieš nuomuojant, turėjau galybę išlaidų įrengiant ir remontuojant butą, pati ieškojau nuomininkų, vėliau rašinėjau įspėjamasias žinutes dėl nesumokėtų mokesčių, tariausi su teisininkais. Kai tik teismo keliu iškraustysiu nuomininkus, parduosiu butą ir investuosiu kitur, kažkur kur patikimiau ir be didelių rizikų.

Taigi, visiems norintiems pirkti būstą ir galvojantiems kokia gera investicija tai yra, siūlau pagalvoti apie porą rizikingų faktų. Svarbiausia yra žinoti, jog nekilnojamas turtas visada reikalauja išlaidų.

Nusipirkus būstą laukia daug įvairių rūpesčių. Visų pirma, reikia jį įrengti ir paruošti galimiems nuomininkams, įskaitant buitines technikos, baldų pirkimą. Gal nusipirkus būstą jį reikia remontuoti, prasidėjus remontui galima rasti plika akimi nepamatytų defektų, kuriuos pataisyti bus būtina. Net jei pirksit būstą naują ir tik sau, jį teks puoselėti, juk nekilnojamasis turtas nusidėvi.

Vėliau, išlaidos gali didėti dėl sugedusio šaldytuvo, prakiurusio vamzdžio, užlietų kaimynų, kažkas būtinai luš ar ges. Galima įsigyti draudimą, kuris galimai padengs išlaidas. Draudimo įmoka irgi kainuoja, senas duris pakeist naujom vis tiek reikės, sugedusią įrangą – taisyti, o sienas dažyti.

Prieikim prie nuomininku dalies. Geri nuomininkai – kaip loterijos bilietas. O jeigu jo neišlošit ir jie nebus mokūs? Na ir kas, kad turit užstatą, gali tekti kreiptis į teismą, antstolius, teismo procesas gali užtrukti, butą sugadinti, nuomininkai gali suniokoti turtą ir išvažiuoti i Norvegiją. Tai nėra sugalvoti pavyzdžiai, tai – tikros istorijos.

Belieka tikėti žmonių sąmoningumu, jog prieš pirkdami nekilnojamąjį turtą - sau ar nuomai, mažą butą ar didelį namą, apsvarstys visus už ir prieš. Teisybė yra ta, jog nekilnojamasis turtas yra pakankamai rizikinga investicija, kuri turi savo minusų ir pliusų.