Vyras, su kuriuo užmezgiau santykius, buvo gerokai vyresnis. Aš buvau 20-ies, dar studentė, o jam jau buvo daugiau kaip 40 m. Susipažinome, beje, per mano tėvus. Pradėjome susitikti vienur, kitur, paskui jau – tik dviese, tai į teatrą, tai į parodą, kavinę.
Iš pradžių, turiu pasakyti, buvo sunku prisitaikyti, nes jis nebuvo gražuolis. Buvo pasiturintis ir išlavinto skonio žmogus, su kuriuo man buvo malonu leisti laiką, džiaugiausi jo draugija, bet išvaizda ir amžius mane trikdė. Ne dėl savęs pačios, bet dėl aplinkos – kaip pažiūrės, kaip čia mes atrodom. Laikui bėgant įpratau ir jis pats kartais pajuokaudavo, kad aš kaip Gražuolė iš pasakos – taip ir prilipo tas pokštas.
Su juo galėjau gerai gyventi, pamiršau viešąjį transportą ir ką tai reiškia skaičiuoti pinigus parduotuvėje ar kokteilius klube. Netiesa, ką sako apie pasiturinčius – kad laikys narvelyje. Mano draugas visiškai nebuvo valdingas, išleisdavo su draugėmis ir apsipirkti, ir pašokti. Bet po metų su trupučiu pajutau, kad man vis tiek kažko trūksta.
Pradėjau svajoti apie kitus princus... Buvo toks bendrakursis, dėl kurio mane apimdavo keisti jausmai. Jis buvo mano bendraamžis, visiškai nepasiturintis ir net neuždirbantis normaliai, paprastas studentas, tuo metu ką tik išsikraustęs iš bendrabučio. Kvaili juokai ir erzinimasis per paskaitas vis dažnėjo, pastebėjau, kad ir mano fantazijos jau sukasi ta linkme.
Vieną dieną po paskaitų turėjome kartu ruošti bendrą užduotį. Jis pasiūlė eiti į butą, kurį neseniai buvo išsinuomojęs – išgerti arbatos ir kartu pasimokytį. Nuėjome ir jau galite įsivaizduoti, kiek ten „mokėmės“...
Kai įėjome man buvo nedrąsu kaip paauglei, su savo vyresniu draugu niekad taip nesijaučiau. O čia raudonavau, kikenau ir flirtavom, ir juokavom... Neatsimenu, kuriuo metu jo ranka palietė manąją, bet viskas vystėsi gan greitai. Pajutau jo lūpas prie savųjų ir jau pati nesusivaldžiau. Glamonėjomės, jaučiau tokią aistrą, kokios iš viso nebuvau pajutusi...
Taip jis tapo mano „mokymosi draugu“. Dienomis po paskaitų eidavome į jo butą pasimokyti, vakarais parvažiuodavau namo. Ėmiau slapukauti, draugas pastebėjo. Iš pradžių nieko nesakė, o paskui tiesiai dėjo: „Žinau, kas vyksta, dabar turi apsispręsti ir pasirinkti.“
Sunku papasakoti, kas tuo metu dėjosi mano galvoje ir širdyje, bet nutraukiau tuos beprotiškus santykius su bendrakursiu. Manau, buvau įsimylėjusi, bet tie santykiai neturėjo ateities, o su vyresniuoju draugu jau ir gyvenome kartu. Pasirinkau galva, ne širdimi. Tą patį būtų pasirinkusi kiekviena. Bet anas vaikinas iki šiol kartais aplanko mane fantazijose... Labai gaila, kad nėra tokio vyro, kuriame derėtų visos savybės: užtikrintumas, ateitis, finansinis pagrindas, juokas ir meilė.
Šis pasakojimas dalyvauja konkurse „Mano fantazija“. Pagrindinis prizas, kurį gaus geriausio pasakojimo autorius, – net pusės metų seksualių fantazijos.lt prekių prenumerata. Įgyvendinkite savo karščiausias fantazijas. Pasakojimus siųskite adresu pilieciai@delfi.lt
