Iš savo kelionių bičiuliams turiu įprotį parvežti suvenyrų, tad vieną karštą popietę beklaidžiodamas siauromis senamiesčio gatvėmis įsmunku į krautuvėlę visai netoli pagrindinės miestelio aikštės. Eilinė suvenyrų parduotuvė, kurių pilni visi pasaulio senamiesčiai – ankšta, prigrūsta magnetukų, butelių atidarytuvų, vietinės tekstilės ir panašių niekniekių. Ir tada mūsų akys susitinka.

Suvenyrų pardavėja, grakščiai atrėmusi įdegusį petį į durų staktą, tyrinėjančiu žvilgsniu stebi mane. Nėra kažkokia iš žurnalų nužengusi gražuolė, bet tikrai turi kažką, kas verčia mano papilvę dilgčioti. Nedidukė, apsitempusi ilga tamsia suknele, išryškinančia visus ypatingai moteriškus figūros linkius raudonplaukė. Sakyčiau, vyresnė už mane geru dešimtmečiu, bet labai jaunatviška penkiasdešimtmetė.

Matau, kaip po suknia virš čiurnos šmėsteli ryški stilinga apyrankė. Persimetame keletu žodžių, ji pagiria manę už skoningus pirkinių pasirinkimus ir atsisveikiname. Kaip portugalė, ji tikrai neblogai kalba angliškai, o tas akcentas man rodosi velniškai seksualus.

Po poros dienų vėl išslenku į senamiestį. Kažkas (jei atvirai, tai labai gerai žinau kas) traukia grįžti į tą ankštą tvankią suvenyrų parduotuvę. Ji vėl vilki ilgą glaustą suknelę. Šįkart šviesesnę, su gilia iškirpte bei plyšiu nuo pažasties iki klubo. Mintyse pasigrožiu jos brandžia ruda oda, išdykusiai sušmėžuojančiu purpurinių nėriniuotų kelnaičių krašteliu. Vienu metu ji pasisuka į mane nugara, ir geismas man užgniaužią kvapą.

Užuodžiu su jos kūno aromatu susimaišius sodrius kvepalus, iš labai arti matau švelniai išrasojusią kaklo odą. Vos susitvardau neuždėjęs delnų ant jos išraiškingų sėdmenų, bet šiaip ne taip susilaikau. Stebiu, kaip ji pasilenkusi pakuoja mano išsirinktus pirkinius, o jos masyvios krūtys tampa dar išraiškingesnės. Žinau, kad jei to nepadarysiu, vėliau labai gailėsiuosi, tad sukaupiu drąsą ir pakviečiu vakare į miestą. Ji atrodo šiek tiek nustebusi, bet ilgai negalvojusi sutinka.

Prasidedant kerinčiai Pietų nakčiai susitinkam miesto aikštėje, visai šalia parduotuvės. Moteris atrodo pritrenkiančiai – tamsiai raudona vos kelius dengianti aptempta suknelė, skoningi aukštakulniai, plaukai susukti į valiūkišką kuodą. Užsukame į jaukų vietinį restoraną, ji išrenka lauko staliuką tiesiai po apelsinmedžiu. Vėl jaučiu tą jos švelnų tyrinėjantį žvilgsnį ir paslaptingą šypseną.

Pokalbis, lyg tas lengvas gurkšnojamas vietinis vynas, sklandžiai liejasi apie viską, pasakojame savo gyvenimo istorijas. Pasirodo, ji vardu Amanda, suvenyrų krautuvėlės savininkė. Su vyru išsiskyrusi jau kadaise, suaugę vaikai studijuoja Porto mieste, tad visą savo energiją skiria verslui ir pomėgiui tapyti. Jaučiu, kad vynas, Amanda ir ta portugališkos nakties atmosfera vis labiau veikia, pagaunu save tiesiog besimėgaujantį jos sodriu balso tembru ir žavingu akcentu. Pasiūlau jai važiuoti į mano viešbučio kambarį, bet ji papurto galvą.

„Noriu tavęs pas save“ – žaismingai sumurkia man į ausį ir mes leidžiamės ieškoti taksi. Įsitaisę tamsoje ant galinės sėdynės abu persismelkiame nekantriu kelionės pabaigos laukimu. Skamba kažkokia baisi portugalų popso daina, taksistas susikaupęs stebi kalnais vinguriuojantį kelią, o aš jaučiu, kaip Amandos delnas kyla mano šlaunimi aukštyn. Tamsoje pakeliu jos suknelę, pirštais švelniai perbraukiu vidines jos šlaunų puses.

Laimei, kelionė visai trumpa. Virpėdami aistra lyg paaugliai iššokam iš automobilio, ji skubriai rakina namo duris. Atsiduriame dideliame prieškambaryje, tiesiai prieš veidrodį. Aš nebenoriu gaišti nė sekundės, tad darau tai, ko nedrįsau parduotuvėje – iš nugaros pakeliu jos suknelę, uždedu delnus ant sėdmenų ir pradedame. Liečiu ją, besimėgaudamas mūsų vaizdu veidrodyje. Tada nuplėšiam vienas kito drabužius ir persikeliame į lovą.

Jaučiu, kad moteris visiškai man atsivėrusi, norinti priimti visaip ir visur, pasiruošusi sugerti lyg dykuma lietų. Juslės tampa aštrios lyg žvėries. Uodžiu Amandos kūno kvapą, laižau jos nuo prakaito sūrias tatuiruotes, girdžiu trūkčiojantį kvėpavimą, kartais nuo karto pertraukiamą malonumo klyksmo. Delnais spaudžiu jos krūtis ir sėdmenis, mes visiškai persisunkiame vienas kitu. Užsnūstame tik paryčiais, visiškai nusidūkę ir pasisotinę.

Nubundu anksti. Minutėlę pasigrožiu Amandos saldžiu miegu, pabučiuoju į kaktą ir išvykstu į viešbutį krautis lagamino skrydžiui namo. Po kelių valandų jau kylu į padebesius tiesiogine prasme ir mintyse dėkoju Visatai už tą pirmapradžio moteriškumo kupiną praėjusios nakties dovaną.

Šis pasakojimas dalyvauja konkurse „Mano fantazija“. Pagrindinis prizas, kurį gaus geriausio pasakojimo autorius, – net pusės metų seksualių fantazijos.lt prekių prenumerata. Įgyvendinkite savo karščiausias fantazijas. Pasakojimus siųskite adresu pilieciai@delfi.lt