Būdama 18-os metų pamilau vaikiną. Buvome jauni, tokios tais laikais „draugystės“, paskui mūsų santykiai nutrūko. Greit po išsiskyrimo sutikau kitą vaikiną, o mano buvusysis sutiko... mano pusseserę. Net nepavydėjau, nes jie iškart gerai susiėjo ir susidraugavo, o aš jau skraidžiau su drugeliais krūtinėje dėl naujojo vaikino.

Po kelių metų pusseserės vaikinas (mano buvusysis) išvažiavo. Jis nuo seniai, iki visų „Brexitų“, gyvena Anglijoje, daug dirba. iunčia pinigus mano pusseserei į Lietuvą, nupirko jai automobilį, vasarą kartu išvažiuoja atostogų. Kartais grįžta į Lietuvą, tada jie laiką leidžia kartu. Kaip ir yra pora, bet tokia neaiški: ji kažkodėl pas jį į Angliją nesikrausto, dirba ir mokosi čia magistrą, tuoktis jie irgi kol kas neplanuoja arba bent nežinau. Tris kartus pati lankiausi Londone, tada visi eidavom kartu išgerti kavos.

Dabar, per savo darbus ir karantinus, jau dvejus metus buvau jo nemačiusi, o ir su pussesere nelabai bendravau. Ir ką, vasarą buvo vienos tetos gimtadienis. Kadangi jau buvom visi susiskiepiję ir džiaugėmės mažais vasaros „koronaskaičiais“, teta nusprendė padaryti didelį balių. Nelabai norėjau važiuoti, nes visi giminaičiai turėjo būti vyresni, nieko įdomaus. Bet mama prispyrė, kad reikia, šeimos susitikimas, le le le, tai susikaupiau ir nuvažiavau.

Viskas vyko senojoje mūsų gyvenvietėje, vaikystės vietose, sodyboj. Ten iki šiol dalis giminių gyvena. Atvažiavau, pamačiau tuos šakočius ir taurelę kilnojančius diedukus, ir galvoju, Dieve, greičiau aš spruksiu iš čia – pasveikinsiu tetą, mandagiai kavos išgersiu, ir dingstu. Bet pamačius jį viskas apvertė aukštyn kojom…

Tie dveji metai labai daug pakeitė. Mano buvęs draugas buvo sportiškesnis, nei jį atsiminiau, suvyriškėjęs, užsiauginęs tokią seksualią vadinamą trijų dienų barzdelę, stilingas... Net balsas buvo kitoks negu prisiminiau: sodresnis, žemesnis. Suaugo, nėra ką ir sakyti. Mačiau nuostabą ir jo žvilgsnyje: turbūt per dvejus metus taip pat nenuėjo į blogą, juk atsiminė mane dar studenčiukę...

Pusseserė su juo nei šiaip nei taip bendravo, neatrodė išsiilgusi po poros mėnesių buvimo atskirai. Na, bet čia ne mano reikalas. Tiesiog balius nuo jo atėjimo pasidarė tikrai įdomesnis. Kiekvieną kvailą dėdulių repliką palydėdavom susižvalgydami, o kartais jis taikliai pajuokaudavo, sekiau kiekvieną žodį. Man į jį žiūrint tiesiog žiežirbos skraidė.

Paskui daug kas susiruošė eiti pasivaikščioti. Nežinau, ar jūsų kaimuose taip darydavo, kad vakare, kai po baliaus jau būna visi šiltučiai, staiga kas nors sugalvoja eit į mišką grybų ieškot ar uogų, ar ežere nusimaudyt – žodžiu, net seniokams užsikuria sėdynės, „reik eit“. Tokiose nesąmonėse niekad nedalyvauju, tad mandagiai išsiderinau likti prie stalo. Slapčia tikėjausi, gal liks ir jis, gal pabendrausime. Mano svajonė išsipildė: jis liko, o pusseserė išėjo su tetulėm ir dėdulėm po mišką blakutinėti. Likome dviese.

Žodis po žodžio, sakinys po sakinio bendravimas taip įsisiūbavo, kad nerūpėjo niekas. Vien kalbėdamasi su juo jaučiau tokį karštį ir kylančią aistrą, kad galvojau, sudegsiu.

„Primink, kodėl mes tada išsiskyrėm?“ – dar paklausiau, kai jau sėdėjom visai arti. Ir toliau žodžių nebebuvo.

Jis sugriebė mane, pradėjom bučiuotis taip godžiai, lyg būčiau metų metus jo laukusi... Nulėkėm į svečių namuką, kur niekas neužeis net jeigu netikėtai grįžtu iš miškų. Užsirakinom duris, šviesų nejungėm... Jis prispaudė mane prie lovos ir toks jausmas, kad vienu metu lietė visą mano kūną... Tokio aistros vulkano nesu patyrusi, virpėjo kiekvienas raumenėlis. Pašnibždėjau jam, kad gali daryti su manim, ką nori. Jis išsiliejo į mane, o aš virpėjau, purtoma orgazmų.

Kai viskas baigėsi, dar minutę gulėjome be kvapo, o paskui suskubom rengtis. Grįžom į pagrindinį namą ir pasitikom iš miško pareinančius gimines lyg niekur nieko. Pusseserę taip pat. Nejaučiau nė jokios kaltės, žiūrėdama jai į akis, nes mačiau, kaip jie bendrauja. Ji turi absoliutų lobį, o jo nė kiek nevertina. Tai paskui ir gauna, ko prisiprašiusi. Visi esam suaugę ir jo santykiai – jo atsakomybė, todėl ne mano reikalas jaustis kaltai.

Norėčiau, kad viskas būtų baigęsi laimingai. Norėčiau, kad jis būtų metęs tą zanūdą ir, jeigu ką, aš nematyčiau problemos net atsikraustyti į Londoną – mano darbai laisvai samdomi, nieko nepalikčiau užnugary. Bet po to baliaus jis nedarė jokių žingsnių. O neilgai trukus sužinojau mane išvis užmušusią žinią: pusseserė jau kuris laikas vadina jį savo vyru ir ar tai jie niekam nesakę susirašė, ar dar tik ruošiasi susirašyti, bet žodžiu, išeina teisėta šeima.

Todėl dabar ta beprotiška naktis tegali likti mano fantazijose. Nerandu sau vietos, nes abejoju, ar dar kada gyvenime be jo patirsiu tokią visą apimančią aistrą.

Šis pasakojimas dalyvauja konkurse „Mano fantazija“. Pagrindinis prizas, kurį gaus geriausio pasakojimo autorius – net pusės metų seksualių fantazijos.lt prekių prenumerata. Įgyvendinkite savo karščiausias fantazijas. Pasakojimus siųskite adresu pilieciai@delfi.lt