Kartu su vyru ir vaikais praleidžiame daug laiko, tačiau nebesidžiaugiame vienas kitu dviese. Iš viso šio intymumo nebuvimo aš pradėjau nebemyėti savęs. Kiekvienai moteriai reikia aistros ir pripažinimo, o to jau seniai pas mus nelikę.
Vieną žiemos vakarą, kuomet ilgiau užtrukau darbe, užsukau į kavinukę pasiimti šiltos arbatos. Stovėjau prie baro, kai tuo metu prie manęs priėjo vyriškis. Senas draugas, su kuriuo dar prieš dabartinį mano vyrą turėjome romaną. Nuo nekalto pokalbio prie baro priėjome prie to, kad jau po kelių savaičių vėl jutau jo šiltus prisilietimus ir prisiminiau, kokia galiu būti lovoje. Buvo taip gera, bet tuo pačiu ir nejauku. Niekad nebūčiau pagalvojusi, kad galėčiau taip pasielgti, tačiau supratau, kad jausmai buvusiam atgyja.
Su esamuoju vyru jaučiuosi išklausoma ir saugi. Aplink laksto mūsų vaikai, kaip stiprus meilės įrodymas, tačiau kur ta meilė dabar? Vien žodžių, apsipirkimų parduotuvėse ar vakarinių pasisėdėjimų neužtenka.
Su senuoju draugu jaučiuosi pakylėtai, jis man leidžia jaustis tikra moterimi, išpildo mano slapčiausias fantazijas, tačiau nenori prisiimti atsakomybių. Myliu juos abu, tačiau negaliu sau leisti taip elgtis ir toliau. Palikti šeimą nedrąsu, tačiau ir gyvenimas tik dėl intymumo toli nenuves.
Tačiau esu visiškai pasimetusi ir pametusi save, jokio malonumo gyventi, vien atsakomybės, o tai neveda į darnius santykius. Bijau, kad šis intymumo nebuvimas tarp manęs ir vyro gali peraugti į rimtus ginčus. Padėkite rasti atsakymą, kaip atgaivinti santykius su vyru, o galbūt tai jau nebeįmanoma?
Šis pasakojimas dalyvauja konkurse „Mano fantazija“. Pagrindinis prizas, kurį gaus geriausio pasakojimo autorius – net pusės metų seksualių fantazijos.lt prekių prenumerata. Įgyvendinkite savo karščiausias fantazijas. Pasakojimus siųskite adresu pilieciai@delfi.lt
