Apie ką aš kalbu? Apie dvigubo gyvenimo peripetijas. Kiek jums tenka su tuo susidurti? Manau, kad tikrai neretai. Socialiniuose tinkluose, prieš draugus ir prieš gimines mėgstame pasipuikuoti ir parodyti tai, ko iš tikrųjų nėra. Apsimetinėti pratinamės nuo vaikystės. „O ką žmonės pasakys?“ – yra pagrindinė mintis. Būtent dėl kitų žmonių ir bandome vaidinti tuos, kuo iš tikrųjų nesame.

Labai patiko vieno visuomenės veikėjo įrašas apie dvigubus gyvenimus. Tai jeigu taip elgiasi paprasti, niekuo neišsiskiriantys žmonės, ką jau kalbėti apie įžymybes, kai kiekvienas jų žingsnis įdėmiai sekamas ir aptariamas, kartais – netgi labai garsiai. Po šio įrašo kitomis akimis pažvelgiau į socialinių tinklų realybę ir paaiškėjo visa tiesa.

Tarkime, sėdžiu, žiūriu į vienos pažįstamos poros nuotraukas soc. tinkluose. Atrodo, tokia laiminga šeima, vienas kitam komentaruose prisiekinėja amžiną meilę, demonstruoja savo gyvenimo prabangą. O iš tikrųjų žmona profilaktikai gauna į skudurus ir visa šeima sėdi skolose. Bet va, nuotraukos įdėti ir pasipuikuoti nepamiršta. Dar labai mėgsta patys visus pamokyti, kaip reikia gyventi.

Arba dar. Turiu pažįstamą, kuris gan garsiai aiškina, kaip myli savo šeimą ir kokia šeima yra didžiulė vertybė. Bet jis nevengia jau su trečia meiluže pasirodyti mieste. Užtai kitiems pamoralizuoti labai mėgsta!

Arba vienas vaikinas, kuris kelia daug nuotraukų iš savo jaunatviško gyvenimo vis su kita mergina, nors iš tikrųjų yra gėjus... Kam tai slėpt?

Žiūrėti, be abejo, yra smagu. Kartais gal tas gražus ir nudailintas gyvenimas sukelia net šiek tiek pavydo. Tačiau kiek visame tame grožyje – tikrumo? Ar jau tikrai tokie baisūs laikai atėjo, kad nebenorime būti savimi, gyventi savo gyvenimo tokio, koks jis yra, o verčiau demonstruojame fantazijose susikurtą paveikslą?

Jei vis didesnė žmonių dalis liautųsi vaidinti ir pradėtų gyventi taip, kaip jie gyvena, viskas gal nesibaigtų visuomenėje plintančia pagieža.

Nes kai matai tobulus gyvenimus, susimąstai, kad tavo gyvenimas toli gražu netobulas, pradedi save ėsti, krenta saviverte, prasideda depresijos. Iš esmės esame nelaimingi, o tą nelaimę susikuriame patys. Tad reikia savyje rasti drąsos ir gyventi savo gyvenimą tokį, koks jis yra. Taip pat tie, kurie kišasi ir lenda į kitų skalbinius, tegul patys pasvarsto ar jų gyvenimuose yra viskas tvarkoje.