Galbūt dėl to, kad šios atostogos buvo pačios naujausios, o gal dėl tų visai kitokių sąlygų, situacijos ir taip toliau, bet užmirškime tą virusą bent šiame straipsnyje...
Atostogas pradėjau liepą ir galiu iš karto įspėti, kad mano atostogos visad būna varginančios: piliakalniai, pažintiniai takai, ilgiausi žygiai, nakvynės laukinėje gamtoje, stovyklavimas ir taip toliau. Žinoma, tai visai kitoks nuovargis, dėl tokio nuovargio galėčiau atostogauti ir atostogauti. Na, bet šiemet nemažai laiko skyriau ir gan komfortabilioms vietoms bei veikloms.
Keliauti pasirinkau automobiliu ir vienas. Paprasta, nepriklausoma ir laisva. Pasirūpinau „road songs“ muzika, pasikroviau automobilį ir – į kelią. Mano aplankytos vietos ir veiklos išsidėstytų taip:
1. Dubingių žirgynas Molėtų rajone.
2. Anykščių Safari parkas.
3. Pakruojo dvaras.
4. Radailių dvaras.
5. Juodkrantė.
Žinoma, atostogos užsitęsė ilgiau nei savaitę ir aplankyt teko ir gerokai daugiau vietovių, bet šios vietos buvo perlai mano atostogose.
Visų pirma – Dubingių žirgynas. Vau! Tikiuosi Lietuvoje tokių vietų rasis vis daugiau. Gyvenantiems Vilniuje tai nuostabi vieta atvažiuoti ryte, pasivaikščioti bei išgerti kavos, jei norisi ramybės ir gamtos. Nuvykti tikrai labai paprasta ir verta. Japoniški sodai, gyvūnija, išvaizdi kavinukė, primenanti Bora Bora ar panašaus tipo namelius ant vandens.
Toliau – gan šviežia naujiena – Safari parkas. Žinoma, be liūtų, be dramblių ar tigrų (kol kas), tačiau sėsti už vairo į savo paties pasirinktą „džiunglių“ visureigį ir riedėti kalvotu žolės paviršiumi greta elnių, stručių, zebrų, asilų, aukštumų galvijų bei kupranugarių... Manau, Lietuvoje tai yra nereali egzotika ir patirtis. Tik atsargiai – kai kurie jų išties mėgsta būti maitinami, o vidun į saloną savo „veidelį“ labai drąsiai kiša smalsus kupranugaris.
Tada – Pakruojo dvaras. Pakliuvo karštos dienos gėlių festivalio metu. Kliuvo proga apsigyventi malūnininko name – senoviško dvaro stiliaus pastate. Netoliese buvo pirtis ir masažo patalpa. Dvariška pirtis išties patiko. Visa tavo, nereikia dalintis su kitais, jautiesi išties kaip dvariškis. Na, o teritorija žinoma, kad nuostabi ir išpuoselėta.
O štai Radailių dvaras Klaipėdos rajone visai kitoks. Šis – labiau modernus dvaras nei senoviškas. Tačiau nepriekaištingas. Maistas – vau! Graži teritorija, netoliese dar ir Karklė, kurioje aplankiau ir Olando kepurę.
Na, ir galų gale, persikėlimas į Neringą. Tikslas – Juodkrantė. Pirmoji diena buvo kiek vėjuota, bet nelietinga, galbūt ir geriau, nes liepa buvo tokia karšta, kad vėjo gūsiai ar šešėlis išties gelbėjo. Vecekrugo kopa, Nida, jachtelė Parnidžio kopos link. Vėjas mariose nerimo, o ne per didelės bangos retkarčiais išmušdavo iš vėžių, sėdint ten, pačiame priekyje. Galų gale – paplūdimiai vėlais vakarais, vėlyvos maudynės ramioje jūroje ir saulėlydžiai iki tamsos. Tokios buvo mano atostogos.
