Ištekėjau prieš 11 metų, bet tekėjau būdama jauna, mum su vyru dar nėra keturiasdešimties. Moterims, sakoma, apie trisdešimtmetį pats žydėjimas. Deja, neturiu su kuo žydėti, nes vyras sekso nori daugiausia kartą per mėnesį, apie jokį kitą intymumą ar pasiglaustymą, švelnumo parodymą apskritai nėra nė kalbos.
Jis paromis dirba labai sunkų fizinį darbą, žinau, kad po to būna išsekęs, tačiau tas žodis „pavargau“ jau per gerklę lenda. Net nesinori eiti miegoti, nes žinau, kad kai atsigulusi bandysiu prisiglausti, jis suniurnės „labanakt“ ir nusisuks į kitą pusę, o aš liksiu kankintis su nemiga. Kiek galima užsiimti pačiam su savimi?
Nepaisant intymumo trūkumo, mes sutariame tikrai gerai, nesipykstame, minčių apie kitas ir kitus nėra, po darbo niekur neužtrunka ir telefone nelindi – žinau, kad nemezga jokio romano. Viskas bendravime gerai kaip visada, tik fizinė pusė visiškai nunykusi. Jos tiesiog beveik nelikę.
Kiek bandžiau kalbėtis apie tai, tiek teisinosi nuovargiu, kad ne tas galvoje, kad ir be to kartais gerai, nesam paaugliai ar studentai ir nereik sureikšminti... Bet man svarbu, aš nenoriu prarasti gyvenime sekso. Ką daryti?
