Mano darbe tokiu balių kultas labai gajus. Pati nesu balių mėgėja, turiu mažus vaikus, tai tenka tokius susibūrimus su kolegomis dažnai praleisti. Tačiau kartais, kai kolegos ir vadovybė prispiria, kad neva boikotuoju kolektyvą, tenka nuvykti ir pabūti.
Nuvykusi pamatau, kad neveltui aš juose nedalyvauju. Esu viena jauniausių kolektyve tai sėdėti už stalo su dėdėm ir tetom man nėra pats maloniausias ir smagiausias dalykas ne darbo valandomis. Tačiau mano vyro įmonėje vykstantys baliai visai kitokie.
Juose kolektyvas jaunas ir mišrus. Gal kiek daugiau vyrų, bet pilna ir moterų, visi susirenka iš skirtingų įmonės filialų, kurie išsidėstę po visą Lietuvą. O tada: žaidimai, veiklos, vakarėlis, gėrimai, šokiai ir nakvynė. Kas po vieną, kas po du, taip sakant.
Vyras kelis kartus nuvažiavo, bet kai pamatė, kas ten darosi, pats nebevyksta. Paskutinį kartą kai buvo, grįžo su pasakojimu, kaip kolegė jį kabino ir kvietė dviese vykti prie ežero. Nuo tada vyras nebenori važiuoti, nes rimtai žiūri į šeimą.
O tie, kurie vis dar važiuoja... Ar namuose su savo antromis pusėmis taip blogai gyvenate?
Kalbos apie kokį nors darbo balių ar kokią išvyką būna grandiozinės. Planai! Dažniausiai paties baliaus dieną darbai būna pamiršti, o temos - tik apie tai, kaip kas rengsis ir kiek šampano imsis kartu su savimi.
Atvykus į šventės vieta iš pradžių būna susipažinimas su nauja aplinka. Po kurio laiko jau matosi vis labiau atsipalaiduojantys kolegos (kodėl nevykstu ir aš). Labai matosi simpatijos tarp kolegų, o vakaro eigoje jau ir vedybinio gyvenimo saitai dažnai būna užmiršti. Prasideda simpatijų rodymas. Jau šokių aikštelėje matosi, kas simpatizuoja vienas kitam. Prasideda glaustesni šokiai, vis labiau įsidrasinant.
Teko girdėti ir apie tokį darbo vakarėlį, po kurio darbuotoja nėščia tapo.
Nesuprantu tokios politikos. Kai ankstesnėje darbovietėje paklausiau, ar galima atvykti į išvyką su antra puse, kolegos tik suprunkštė: kam į mišką neštis malkų?
Draudžiama atvykti su savo šeima - tiek mano, tiek vyro darbuose. Kolegos, kurie nenori likti su nakvyne ir pirtele, dažnai išvažiuoja namo. Nesuprantu, kodėl taip nemadinga šventėse dalyvauti su savo antrosiomis pusėmis? Juk teoriškai tai turėtų būti žmogus, kurį tu išsirinkai gyvenimui kaip sau labiausiai patinkantį. Su kuriuo norisi būti, o ne nuo jo bėgti.
Mano nuomone, tokios darbinės šventės ne vieną šeimą yra išardžiusios.
Žinoma, tokiu susibūrimų mėgėjai pasakys, kad nenori tai nedalyvauk. Taip, nedalyvauju, jei man nepatogu, galų gale man iš šeimos bėgti nesinori. Tačiau toks nedalyvavimas yra lyg gyvas priekaištas kolegoms, kurie iš namų veržte veržiasi.
O nedalyvaujant šventėje, esi laikomas nedraugišku. Vyrą darbe jau irgi pašpilkuoja, kad tas nebevažiuoja. Tai nors persiplėšk. Ar taip sunku būtų padaryti šventėse galimybę susimokėti už antrosios pusės pramogas bei nakvynę? Netikiu, kad esu vienintelis žmogus, kuris norėtų leisti laiką su savo vyru.
