Važiavau į kaimą su savo vyru, jo geriausiu draugu, draugo mergina ir dar viena mergina, kuri buvo be poros, tokia tiesiog visų draugė. Susitarėme atšvęsti Jonines gamtoje, o mano vyro tėvai turi vasarnamį/sodybą/namą kaime, kuriame dažnai ilsimės.

Susitikę pirmiausia apsipirkome, planavome pernakvoję likti ir kitą dieną. Pirkome mėsų kepimui: šašlykai, dešrelės, marinuoti vištienos kepsneliai; duonos ir batono, daržovių šalia, užkandžių, visokių smulkmenų pusryčiams ir, aišku, gėrimų. Kiek buvo maisto parašiau, o kiek vaikinai nusipirko gėrimų galite suprasti atėmę mintyse numanomą maisto kainą iš bendros sumos, kurią sumokėjome prekybos centre: 200 eurų.

Nuvažiavus viskas buvo iš pradžių tvarkingai, ugnis, šašlykinė, mes, merginos, pjaustėme ir ruošėme maistus, vaikinai rūpinosi žaidimais, kurstė ugnį... Visi, kas yra buvę vakarėliuose gamtoje, tas gali įsivaizduoti. Švęskime Jonines!

Tik vėliau, kai visi jau buvo gerokai išgėrę, prasidėjo ta vakarėlio dalis, apie kurią ir noriu papasakoti. Mergina, kuri buvo niekieno mergina, bet visų draugė, pasiūlė žaisti žaidimą iš nusirenginėjimo. Kaime yra nedidelis stalo futbolo stalas, kurį pramogoms pirko mano vaikino tėvai, tai vaikinai sugalvojo komandomis iš nusirenginėjimo žaisti stalo futbolą.

Kadangi buvome penki žmonės, o dviem komandoms reikia keturių, vienas teisėjavo – ir tas vienas buvo pakaitomis, tai tas, tai anas. Per vakarą pažaisti gavo visi.

Vaikinai buvo labai įsilinksminę ir džiaugėsi tokia pramoga, man buvo labai nejauku, be to, buvau stipriai išgėrusi ir net neturėjau daug jėgų ginčytis. Nesinorėjo gadinti nuotaikos, nes atrodė, kad linksma visiems, išskyrus man. Linksmiausia kažkodėl buvo tai merginai, kuri atvažiavo be vaikino. Paskui, kai jau visi buvo praktiškai nuogi, ji pasiūlė diskoteką. Pagarsino muziką, pradėjome visi krūvoje šokti.

Man pasidarė bloga, aš išėjau į lauką. Užtrukau, kol išsivalė organizmas, apsiprausiau šaltu vandeniu, apsirengiau ir galvoje prašviesėjo. Nebenorėjau jokių žaidimų.

Bet grįžusi į kambarį pamačiau, kad aistros liejasi laisvai: draugė su savo vaikinu jau glamonėjosi ant sofos, o ta visų bendra draugė prilipusi šoka ir glaustosi prie mano vyro, ten jau beveik glamonė-šokis buvo. Įsiterpiau tarp jų, išsivedžiau vyrą pasikalbėti, pasakiau, kad atsipeikėtų. Palikome juos tris kambaryje, nežinau, ką toliau darė ir kuo baigėsi, ir žinoti nenoriu. Mes nuėjome į kitą kambarį, išsimiegojome ir ryte, kai visi jau jautėsi gerai, parvažiavome namo. Rytas buvo tylus.

Ką aš noriu pasakyti, tai kelis dalykus. Pirma: vakarėliui nereikia minios žmonių ir klubų. Antra: vartokite atsakingai, kad netektų gailėtis. Trečia: geriau nekviesti mažiau pažįstamų žmonių į artimas kompanijas, kad paskui netektų gailėtis. Gražios vasaros.