Viena mergina pasakojo, kad draugė kviečia ją į vestuves, bet nieko neužsimena apie mitybą. Ar ten bus veganiškų patiekalų. Ką jai daryti, jei nebus ką valgyti?
Vėliau pradeda svarstyti, ar į vestuves apskritai eiti. Pasakoja, kad draugė materialistė ir kad jeigu nebus nieko veganiško valgyti, ar verta benešti kokią dovaną? Nes juk paprastai svečiai neša dovanas, bet ir būna vaišinami.
Dauguma komentavusiųjų situaciją tikrai sveiko proto. Parašė jai, kad geriau į vestuves net neitų su tokiu neigiamu požiūriu ir kad jeigu taip kalba apie savo draugę, tai jokia ten ne draugė.
Perskaičiusi visą diskusiją irgi likau priblokšta. Kaip tokie savanaudžiai žmonės dar galvoja, kad tai kiti yra savanaudžiai jų atžvilgiu? Turėjau giminaitę, kurią pakviečiau į savo pačios vestuves. Mano šventė buvo labai labai kukli, giminaitė žinojo, kad ateis tik giminės. Ir ji neturėjo vyro ar žmogaus, su kuriuo gyventų – tiesiog kelis mėnesius turėjo vaikiną. Užuot mandagiai paklaususi, ar galėtų atsivesti ir jį (nors žinodama vestuvių miniatiūriškumą aš net ir to nebūčiau klaususi jos vietoje), ji tiesiog išrėžė: „Bet tikiuosi tu žinai, kad aš ateisiu kartu su juo?“
Tai man labai panašu į šitą situaciją. Būna tokių žmonių, kurie net situacijose, kurios visiškai su jais nesusijusios, sugeba aukščiau visko iškelti savo poreikius. Tikrai nemandagu.
Kai pati einu į šventę, jeigu nesu tikra, ar ten bus man tinkamų patiekalų, sočiau pavalgau iš anksto. O atėjusi visada randu, ką užkąsti – bent vynuogių ar ko nors panašaus visada būna. Galų gale, galima ir taktiškai pasiteirauti apie maistą. Bet ne svarstyti, ar verta ką nors nešti dovanų, jei tau neduos pakankamai pavalgyti! Baisu, nemanot?
