Jau po pirmojo karantino pernai fiksuotas padidėjęs skyrybų skaičius. Nors dažniausiai problemos tokiose šeimose jau buvo įsisenėjusios, priverstinis užsidarymas namuose, tikėtina, jas dar labiau paaštrino.

Ne tik kalbėti, bet ir išgirsti

Psichologas Arnoldas Jasiūnas sako, kad būtinybė užsidaryti namuose apskritai pablogino žmonių psichologinę būseną, rašoma pranešime spaudai. Tarp namiškių gali atsirasti trintis, pakisti požiūris vienas į kitą, netikėtai pajaučiant, kad „šis žmogus ne toks, kokį pažinojau anksčiau“. Nebūtinai taip yra iš tiesų, tačiau neįprasta situacija iššaukia ir neįprastas mūsų reakcijas.

Tie, kurie užuot sprendę šeimoje kylančias problemas, rinkdavosi atsiribojimą, susitikdami su draugais, atsitraukdavo, eidami apsipirkti, į kavinę ar į sporto klubą, per karantiną to neteko. Tad natūralu, jog situacija kai kuriose šeimose tapo kebli, o įgūdžių, kaip tvarkytis su emocijomis, pykčiu, mums vis dar trūksta.

Ypač sunku gali būti vyrams, kurie apskritai mažiau linkę atsiverti, išsikalbėti ar ieškoti pagalbos. Psichologas pataria šiuo laikotarpiu ne tik daugiau kalbėtis tarpusavyje, bet svarbiausia – išgirsti vienas kitą. Ir gali būti, kad per šį chaosą gims nauja jūsų santykių kokybė.

Išgyventi kartu lengviau?

Jei skyrybos visgi tapo realybe, su kuria reikia išmokti gyventi, A. Jasiūnas ragina nelikti vieniems su savo skausmu. „Išėjimo iš skyrybų krizės“ grupinius užsiėmimus vedantis psichologas sako, kad jei žmogus skyrybų sukeliamus jausmus užrakina savyje, skausmas gali jį kankinti daugelį metų.

„Tai yra neišgyventa patirtis, kurią reikia paleisti, kad ir kokiu pavidalu ji pasirodytų – gėdos, pykčio, šleikštulio, paniekos“, – sako A. Jasiūnas.

Psichologas pasakoja, kad grupinėse konsultacijose skyrybų krizę išgyvenantys žmonės supranta, kad yra ne vieni. Nors kiekvienas grupės narys, kaip ir jo skyrybų kontekstas ar etapas, yra skirtingi, tačiau visus vienija tie patys prieštaringi jausmai. Palengvėja juos identifikavus, pripažinus ir išdrįsus pasidalinti.

Šiuo metu A. Jasiūnas grupinius užsiėmimus skyrybas išgyvenantiems žmonėms veda nuotoliniu būdu.

„Galbūt man, kaip specialistui, gyvuose susitikimuose lengviau visus matyti, pajausti, tačiau nuotolis turi savų pliusų – žmonės lengviau atsiveria, fiziškai būdami saugioje namų aplinkoje,“ – pastebi psichologas.

Pagalba šalia

Šeimos ir asmens saviugdos centras „Bendrakeleiviai“ jau daug metų teikia kompleksinę pagalbą skyrybas išgyvenantiems (suaugusiems ir vaikams) bei kitiems šios patirties paliestiems asmenims, užsiima šeimos krizių postvencija, asmens saviugda.

Šiuo metu renkama nauja „Išėjimo iš skyrybų krizės“ grupė, kurios pradžia – gegužės 18 d. Tai – uždara grupė, kurioje gali dalyvauti iki 10 žmonių. Užsiėmimai vyks nuotoliniu būdu, dirbs psichologas bei sielovadininkas.

Kiekvienam užsiregistravusiajam skiriamas pirmas asmeninis pokalbis, kurio metu vadovai susipažįsta su konkretaus žmogaus situacija, papasakoja apie užsiėmimų eigą. Kartais paaiškėja, kad tokio pobūdžio grupinis darbas asmeniui netinka, tuomet specialistai rekomenduoja, kur galima kreiptis kitokios pagalbos.

Jei norite papasakoti savo istoriją ar užduoti klausimą, susijusį su santykiais, rašykite adresu pilieciai@delfi.lt arba joana.balciuviene@delfi.lt – redakcija pasistengs rasti psichologą ar kitą specialistą, galintį pakomentuoti jūsų situaciją, o jūsų anonimiškumas bus išsaugotas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)