Rafinuotas draugės stiliaus pojūtis užtikrino tai, kad ji visuomet rasdavo sau ir net man puikių, puošnių daiktų. Aš taip pat troškau gražiai rengtis, bet apie madą, stilių ir tai, kas man tinka, beveik nieko nenusimaniau, todėl retas mano radinys pataikydavo į dešimtuką.
Bet tokios drabužių paieškos patiko, o atradimai – džiugino. Taip formavosi ir pradinis supratimas apie rengimasi, lavėjo įžvalga.
Nors vėliau, atsiradus daugiau finansinių galimybių, įsigydavau naujų ir net prabrangių drabužių, užgimusi meilė dėvėtai madai niekur nedingo.
Dar vėliau, kuomet kartu su vidinėmis transformacijomis priėmiau savyje svarbų poreikį grožiui bei estetikai, dėvėta mada ir vėl man ištikimai pasitarnavo. Galėjau drąsiai ieškoti bei eksperimentuoti, o svarbiausia – daryti tai tvariai ir taupiai.
Taip per paskutinius metus, gilinant žinias mados srityje, mano spinta pražydo anksčiau nematytomis spalvomis bei siluetais. Įsigijau ir išdrįsau apsivilkti tokio stiliaus drabužius, kurių nedėvėjau anksčiau.
Beje, kurių galbūt, jeigu ne didesnis nei įprasta stilių, spalvų bei prekių ženklų pasirinkimas vienoje vietoje, kaip įprasta dėvėtų drabužių prekybos vietose, ir gera kaina, – niekada nebūčiau radusi ir pirkusi.
Per paskutinius metus iki pandemijos išsikėliau tikslą – visus drabužius pirkti tik už simbolinę kainą iki 3 eurų. Eksperimentas pavyko puikiai – įsigyjau net tik reikiamų sezono drabužių, bet mano rastos suknelės ir aksesuarai, pirkti vos už eurą ar kelis, sužibėjo net ir keliose prabangiausiose Sostinės vietose bei vakarėliuose, nenusileisdamos tūkstančius kainuojančioms suknioms.
Po to prasidėjusi pandemija man buvo drabužių nepirkimo metas. Jis labai sutapo su vis stiprėjančiu supratimu apie nematomą mados industrijos nematomą.
Mada, ypač greitoji, įvardijama viena didžiausių pasaulio pramonių-teršėjų.
Tamsiąją mados pusę ir supratimas, kokią žalą iš tiesų gali daryti ši industrija, geriau padėjo suprasti peržiūrėtas Italų televizijos „Rai“ dokumentinis filmas, kuriame buvo atskleista, kaip nematoma širma pridengdama didžiulė šios industrijos žalą gamtai, į aplinką patenkančių toksinų sukeliamos sunkias ligos ir alergijos, kuriomis skurdžiose šalyse suserga net maži vaikai.
Už šias bėdas taip pat skaudžiai galime sumokėti ir mes, įsigydami jas madingų drabužių pavidalu. O kur dar neturtingų šalių gyventojų išnaudojimas, nežmoniškos darbo sąlygomis, vergiškas atlyginimas, smurtas ir net nužudymai. Visa tai privertė rimtai susimastyti.
Mano meilė madai niekur nedingo. Mane ir toliau šildys, puoš, saugos, ir apie mane kalbės mano vilkimi drabužiai. Tik dabar juose noriu vis daugiau saiko bei darnos su savimi ir pasauliu.
O naujas mano iššūkis – tinkantys baziniai drabužiai ir spintos kapsulė, kai daugiau reikštų mažiau.
Šiuo pasakojimu taip pat noriu paskatinti visus atrasti dėvėtą madą ir prisidėti prie atsakingo vartojimo!
Šis pasakojimas dalyvauja NESTE konkurse „Mano ekologinis sprendimas“. Papasakokite arba parodykite, kaip pakeitėte savo buitį – laišką siųskite adresu pilieciai@delfi.lt ir laimėkite 200 eurų SPA čekį.
