Atleidau visą melą jam. Jutau stiprų ryšį su juo, maniau, kad ir jis tai jaučia. O viskas nebuvo taip paprasta, nes jis – turkas.

Apie mūsų istoriją būtų galima parašyti knygą, buvo visko. Liko man ašaros ir nepasitikėjimas, ir didelis skausmas. Jam – nieko, jis paprasçiausiai mane ištrynė.

Žinau, kad dabar per tą programėlę bendrauja su kitomis moterimis, ir galvoja, kaip iš jų pasipelnyti, o aš lieju ašaras.

Laikas viską gydo, bet balandžio mėnesį jis ketina atvykti į Lietuvą ir bus čia šešis mėnesius. Mano mieste.

Aš žinau, kad jį ilgai jausiu šalia, nors šio žmogaus mano gyvenime nebėra. Taip pat pyksiu ant savęs, kad ignoravau ženklus, bet širdžiai neisakysi.

Niekada labai nepasitikėjau internetu, bet tikrai maniau, kad sutikau artimą sielą ir kad gali užsimegzti graži ilga draugystė. Bet aš suklydau.

Dabar medžių Dievo, kad žaizdos, kurias jis paliko, kuo greičiau užgytų. Gal kada nors pasiseks ir man.

Šis pasakojimas dalyvauja konkurse „Mano meilė užsieniečiui“.

Populiariausio pasakojimo autorius galės mėgautis nakvyne ir pusryčiais dviem – erdviuose „Radisson Blu Hotel Lietuva“ apartamentuose su puikiu vaizdu į Vilniaus senamiestį.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (169)