Pro šalį ėjo du vaikinukai. Draugui iš paskos ėjęs vyrukas priėjo ir kreipėsi į mane anglų kalba – paklausė kelio. Paaiškinau, o jis tuo pačiu paprašė ir mano kontaktų. Aš sutikau jam palikti savo numerį, nes man krito į akį šis išskirtinio grožio vaikinas. Po fotosesijos radau žinutę. Taip prasidėjo mūsų bendravimas, trukęs keletą dienų, po kurių jis pasisiūlė atvykti į Lietuvą, kad galėtume nueiti į pasimatymą.
Aš jo nekantriai laukiau... Joks vaikinas iki šiol nebuvo atskridęs dėl manęs iš kitos šalies! Pagaliau susitikome, aš jį nusivežiau į vieną savo mėgstamiausių vietų – Trakus. Prie jo jaučiausi jaukiai, lyg seniausiai pažinotume vienas kitą. Sužinojau, kad jis yra lenkas, nors daug metų gyvena Vokietijoje.
Kai aprodžiau jam Trakų pilį, jis nė kiek nenustebo ir tepasakė: „Pas mus Lenkijoje yra tokia pati, tik didesnė“. Parodė nuotrauką, net išsižiojau... Vis tik vėliau pavyko jį nustebinti lietuviškais kibinais. Pabuvę pusdienį Trakuose susiruošėme atgal į Vilnių, laiko turėjome labai nedaug, jo skrydis – vakare.
Grįžus iki mano namų pasiūliau užsukti ir išgerti arbatos. Plepėjome neužsičiaupdami, stebėjausi jo grožiu ir kiekvieną sykį ilgesnis jo žvilgsnis kaitino mano skruostus ir juos dažė raudonai. Jam nuslėpti simpatiją man taip pat ne itin sekėsi. Ir štai – mūsų pirmasis bučinys. Per kūną nubėgo šiurpuliukai... Mes praradome laiko nuovoką, užsibuvome ir jis pavėlavo į skrydį.
Jis tik nusijuokė ir pasakė, kad užsisakys vėlesnį skrydį – tai reiškė, kad pavėluos tą vakarą į darbą. Jis – Vokietijoje gerai žinomas didžėjus. Į pagalbą pasitelkė draugą, susitarė, kad šis pradės renginį, o maniškis prisijungs vėliau. Atsisveikinome ir pasižadėjome dar kartą susitikti.
Po mėnesio aš nuvykau pas jį. Man tai buvo avantiūra, nežiūrėjau į tai rimtai, o draugysčių per atstumą ilgai išlaikyti nemoku. Laiką kartu praleidome nuostabiai, tiek visko pamačiau, susipažinau su jo draugais, šeima... Vieną vakarą jis mane nusivedė į savo darbą naktiniame klube. Nesu pratusi linksmintis iki paryčių, todėl namo išvykau anksčiau nei jis.
Negalėjau užmigti, todėl nusprendžiau įsijungti jo kompiuterį ir pažiūrėti kokį filmą. Tačiau įsijungus ekranui pamačiau aplanką be pavadinimo. Pasidarė smalsu, atsidariau ir nustebau – jame radau sąrašą. Sąrašą su merginų vardais ir pavardėmis! Paskutinė sąraše buvau aš. Kaip tai suprasti? Merginų daugiau kaip šešiasdešimt. Pabandžiau vieną, antrą, trečią susirasti feisbuke. Merginos labai išvaizdžios. Man pasidarė bloga...
Patekau kolekcionieriui į nasrus! Nejaugi jis su visomis šiomis merginomis permiegojo? Bet kodėl ten įrašyta esu aš, jei mes to dar nedarėme? O gal jis koks žudikas maniakas? Reikėjo greičiau nešti kailį iš jo namų. Nusifotografavau sąrašą. Kol dėjausi daiktus į lagaminą, pasikroviau telefoną, jei kartais tektų skambinti policijai. Išvažiavau į oro uostą. Man pavyko rasti skrydį į Lietuvą. Išvykau.
Neilgai trukus manęs ėmė ieškoti mano simpatija. Pasakiau, kad mačiau jo sąrašą ir pasibaisėjau juo kaip žmogumi, tad daugiau manęs gali neieškoti. Slapta atlikusi merginų sąrašo peržiūrą socialiniuose tinkluose padariau išvadą, kad jos visos buvo maniškio sugulovės, kadangi jų paskutiniai įrašai viešoje erdvėje buvo visai švieži. Tai reiškia – jos visos gyvos, ne mirusios!
Kitą rytą mane prižadino skambutis į duris. Už jų stovėjo jis su gėlėmis ir išsigandęs žvelgė į mane. Paprašė suteikti galimybę pasikalbėti. Sutikau. Jis paaiškino, kad įvyko nesusipratimas ir aš iškėliau isteriją visai veltui. Tą sąrašą, kurį mačiau, jis rengė kaip svečių sąrašą savo gimtadieniui, nes planuoja šia proga prašmatnų renginį. O jei būčiau pažvelgusi žemiau, būčiau radusi ir vyrų sąrašą.
Tai – svečiai. Nieko daugiau. Tąkart nežinojau, kuo tikėti, kur tiesa, o kur melas, bet pasidaviau tai akimirkai. Norėjosi būti čia ir dabar, būti su tuo žmogumi ir negalvoti, kas bus rytoj. Mūsų bendravimas po pusės metų baigėsi sužadėtuvėmis, o dar po metų tapau šio užsieniečio, besišypsančio pačia gražiausia šypsena pasaulyje, žmona.
Šis pasakojimas dalyvauja konkurse „Mano meilė užsieniečiui“.
Populiariausio pasakojimo autorius galės mėgautis nakvyne ir pusryčiais dviem – erdviuose „Radisson Blu Hotel Lietuva“ apartamentuose su puikiu vaizdu į Vilniaus senamiestį.
