Tikriausiai nė vienas tarptautinis dokumentas negavo tokios dozės reklamos ir nebuvo taip narstomas kaip šis. Tai kodėl jo nepaskaičius? Tam, kad suprastum pats, o ne per kito prizmę.
Skaitai tą konvenciją ir atrodo, kad viskas tiesa, su viskuo sutinki, nieko ten slapto ar gudraus... Ir kokios gali būti paslaptys, jei tai – teisinis dokumentas, kuriuo ginamos moters teisės? Kuriuo teigiama, kad moteris yra lygi vyrui. Bet vis tik jau konvencijos pradžioje yra vienas netikėtumas, kuris verčia stabtelti. „Pala, pala, – klausi savęs, – kaip čia dabar yra?“
Tada dar kartą skaitai ir tikiesi rasti atsakymus, kurie išsklaidys abejones. Bet ne, abejonės neišsisklaido ir vėl tenka sugrįžti prie to paties. Žmogus, studijavęs gamtos mokslus, biologiją, botaniką ir zoologiją, pasijunta it apgautas. Staiga sąvoka „lytis“, kuri visą gyvenimą buvo aiški, pasirodo buvusi suprantama klaidingai. Nes konvencijoje dabar skelbiama, kad lytis – socialiai susiformavę vaidmenys, elgsena, veikla ir bruožai, kuriuos tam tikra visuomenė laiko tinkamais moterims ir vyrams.
Kaip beskaitysi – iš pradžios į priekį ar iš galo į pradžią – aišku viena: lytis šiame kontekste – tai socialinys reiškinys ir taškas. Kaip kitaip? Jokios gamtos, jokio Darvino, jokių genų ar chromosomų. Koks tuomet yra tokio reiškinio „lytis“ santykis su žmogumi? Kaip su biologija ir anatomija? Kokia prasmė moteriškojo ir vyriškojo pradų, kas tuomet yra kiaušinėlis ir spermatozoidas arba kuokeliai ir piestelės?
Bet iš gamtos, biologijos grįžkime į visuomenę – sociumą. Pagal konvencijos sampratą išeina, kad lytis yra socialinis reiškinys, kaip asmens vaidmens, elgsenos, veiklos ir bruožų rezultatas. Na, tai neišvengiama ir suprantama – tėvai, šeima, visuomenė juk formuoja asmenybę. Bet tuomet klausimas – kas aš ir tu esame iki tol, kol visuomenė suformuoja tuos bruožus? Ar jau gimę esame socialiai suformuoti? Kas – belyčiai?
Jei lytį pagal požymius apsprendžia „tam tikra visuomenė“, tikriausiai, dalis visuomenės. Tai kelia dar klausimų. Ar toji visuomenė turi paskirtį ir pareigą būti lyties formuotoju, ar vertintoju, ar ta dalis visuomenės yra geriečiai, ar blogiečiai? Todėl klausimas – kas toji socialinė moteriška ir vyriška lytis, jeigu ji, konvencijos žodžiais, yra nustatoma ar laikoma „tam tikros visuomenės“?
Bet gal konvencijos kalba eina ne apie lytį. Gal iš tiesų ten kalbama apie žmogaus tapatybę ar lytiškumą? O gal tiesiog giminę, kuri lietuvių kalboje yra gramatikos kategorijoje ir turi ne tik vyrišką ar moterišką, bet ir bendrojąją prasmę.
