Vakaras buvo linksmas. Šokiai, naujos pažintys. Bet apie 12:30 val.nakties restoranas užsidarė ir išėjome į lauką. Čia prisistatė du jaunuoliai, jiem buvo apie 25 metus. Fiziškai tvirtai sudėti. Paklausė, ar parduodu draugę. Čia jie kalbėjo apie mano bendradarbę.

Juokais pasakiau, kad parduodu. Išgirdau klausimą, už kiek. Pasakiau kad 500 dolerių. Vyrukai sutiko su kaina ir iš savo diplomato ištraukė 500 dolerių. Kol jie traukė pinigus, pamačiau diplomate pistoletą. Man pasidarė nebejuokinga. Lietuviškai bendradarbei pasakiau, kad dingtų nesidairydama.

Kol aš su jais aiskinausi kad aš pajuokavau, bendradarbiai pabėgo. Vyrukams pasakiau, kad pajuokavau ir man nereikia jų 500 dolerių, nes mergina dingo. Jie humoro nesuprato ir pasakė, kad čia – mano problemos, ir aš dabar turiu jiems surasti kitą merginą. Nelabai turėjau kur dėtis. Pasakiau, kad einam ieškoti.

Visai greta buvo Arbato gatvė, pasiūliau ten eiti. Bendradarbis pradėjo visokias nesąmones kalbėti. Išsigandau, kad neprisikalbėtų, nes jie buvo ginkluoti. Sugalvojau istoriją, kad jam pilvą susuko ir gali apsi... Paprašiau, kad jie jį paleistų, o aš jiems rasiu merginą. Kaip nekeista, jie sutiko paleisti bendradarbį. Likau vienas su dviem ginkluotais nepažįstamaisiais svetimame mieste. Buvo baisu.

Eidamas pasiprašiau į krūmus. Galvojau, kad iš jų pabegsiu. Bet ne. Jie ėjo kartu. Ėjome toliau per Arbatą ieškoti merginų. Čia man pasisekė, bingo. Pamačiau dvi merginas, sėdinčias ant dėžių. Priėjome ir prisėdome prie jų.

Merginos buvo iš Sankt Peterburgo ir laukė ryto. Ryte – jų traukinys namo. Užsimezgė draugiška šneka. Pasirodo, merginos dirbo toje pačioje sferoje, kaip ir aš. Bet nelabai įsivaizdavau, kaip merginas prišnekinti eiti su mumis – pas tuos vyriokus, nežinia kur. Ir vėl bingo. Besėdint ir šnekučiuojantis man kažkas trenkia per nugarą. Atsisuku, o ten – nauji pažįstami iš restorano. Su šampanu ir dainom.

Ginkluoti vyrai sunerimo. Naujų pažįstamų kompanija buvo gan didelė. Merginoms tai nepatiko. Jos mus paliko ir nutolo. Čia aš nesutrikau ir pasakiau, kad tuoj jas pasivysiu ir parvesiu atgal. Pašokau ir nubėgau merginų link.

Pasivyjau jas, paėmiau už rankų ir pasakiau, kad reikia kuo greičiau bėgti. Bėgom kaip sprinteriai. Buvau apsistojęs Lietuvos pasiuntinybės viešbutyje. Pasiekėme tą viešbutį. Pasakiau merginoms, kad pas mus galės palaukti ryto. Artėjant numerio, kuriame buvau apsistojęs link, girdėjosi garsus triukšmas.

Merginos atsisakė eiti toliau, kai išgirdo tokį triukšmą. Jos nuėjo. Aš atidariau duris, o ten buvo gal kokie 16 žmonių. Visi šventė, paklausiau, kas čia vyksta. Jie ramiai pasakė, kad geria už mane. Nes jau nesitikėjo, kad grįšiu. Taip sulaukėme ryto. Nemiegoję atlikome, ką reikėjo atlikti darbo reikalais. Vakare nuvykome į stotį ir važiavome namo. Gerai, kas gerai baigiasi.