Vieną dieną draugai pasiūlė prisijungti prie kelionės – važiuoti atostogų į lietuvių pamėgtą Turkiją. Viskas suplanuota, sudėliota, trūksta tik nusipirkti bilietus ir skristi. Nieko negalvoję taip ir padarėme, iš tiesų net nepatikrinom, kokiame viešbutyje apsistosim...

Su draugų kompanija atskridome, saulutė šviečia, šilta, smagu, iš karto visi laimingi. Nuėjome į savo kambarius įsikurti. Tačiau atėję pajutome kambaryje kažkokį negerą kvapą, tad paprašėme pakeisti kambarį. Nereikėjo daug aiškintis – administratorė viską suprato ir davė kitą kambarį. Įsikūrėme ir išėjome apžiūrėti viešbučio teritorijos.

Nors ir buvome po skrydžio išsiilgę saulės, laiką nutarėme praleisti prie baseinų. Gera nuotaika, draugų kompanija, labai smagu... Atėjus vakarui visi skaniai pavakarieniavome, paplepėjome ir mane užvaldė nuovargis. Nors buvo dar tik vakaras, nusprendžiau, kad man reikia pailsėti, o pasisėdėjimui dar bus nemažai vakarų. Mano vaikinas nusprendė likti su draugais, tad į viešbučio kambarį grįžau viena.

Dar kiek palaukiau, bet jis neparėjo, tad nusprendžiau, kad man rekia išsimiegoti, jog ryte būčiau žvali ir energinga. Na, ir nutiko tai, ko aš niekada gyvenime nesitikėjau nutinkant... Net dabar, po kelių metų pasakojant šią istoriją, nupurto šiurpas.

Tai nutiko iš karto po to, kai užmerkiau akis. Būdama užsimerkusi išvydau blykstę ir prie ausies išgirdau vyrišką balsą tariant kažką rusų kalba. Pašokau iš lovos, per sekundę apsirengiau ir išbėgau iš kambario.

Toks sutapimas, kad vaikinukas iš draugų kompanijos, kuris gyveno kambaryje greta mūsų, kaip tik tuo metu grįžo šilčiau apsirengti. Pamačiusi jį aš iš karto papasakojau, kas nutiko. Jis mane ramino, kad ta blykstė – tai baseino švieselės ir kad nieko ten negalėjo būti. Grįžau pas savo vaikiną ir draugus.

Įsivaizduokit, kad pakliūtum į viešbučio SPA ir restoranų bei barų zoną, reikėjo pereiti tokią kaip ir požeminę perėją. Kadangi anksti temo, nebuvo gero apšvietimo. Po tokio streso džiaugiausi, kad nereikėjo eiti vienai.

Pamačiusi vaikiną su draugais, papasakojau, kas nutiko, bet visi tik juokėsi ir kartojo panašius dalykus: kad tai veikiausiai buvo lemputės ar dar kas. Atsidūrusi kompanijoje stengiausi pamiršti, kas nutiko. Prasidėjo šokiai, buvo visai linksma, bet po linksmybių reikėjo grįžti pailsėti. Visi žingsniavome į savo kambarius.

Pamenu, ėjau su savo vaikinu ir nieko jam nesakiau, bet širdyje jaučiau, kad ta šviesos blykstė ir tas balsas nebuvo taip lengvai paaiškinami. Prie viešbučio baseino išvis nebuvo jokio apšvietimo, tad tai negalėjo būti baseino švieselės. Bandžiau vyti mintis šalint, bet jaučiau kažką negero.

Grįžę nuėjome miegoti ir vėl akyse nušvito ta pati blykstė. Po kelių sekundžių televizorius pradėjo stipriai mirksėti. Kadangi man tai pasikartojo jau antrą kartą, aš buvau tiesiog šokiruota ir pradėjau spiegti, kaip per siaubo filmus... Pasakysiu taip: gerai, kad vaikinas matė tą patį, ką ir aš. Pašokom, greitai apsirengėm, gerai, kad lagaminų nebuvome pilnai išsikrovę, tai greit susikrovėm atgal.

Per tą laiką išgirdau tokį girgždesį, kaip kad girgžda senos trobos. Nieko nesakiau vaiknui, bet paskui pasišnekėjome ir sužinojau, kad jis girdėjo tą patį. Išėjomi į koridorių, o jame – tamsa, šviečia tik kambarių skaičiai... Girgžda viskas aplinkui, nors viešbutis juk mūrinis. Draugų kambarys buvo šalia. Beldėm ilgai, kol galiausai jie mus įsileido. Aš pro ašaras negalėjau ištarti nė žodžio, vaikinas trumpai apibūdino situaciją ir išėjo į registratūrą.

Atėjusi darbuotoja suprato, kad kažkas įvyko ir pasiūlė kitą kambarį, bet tai nakčiai jau likome draugų kambaryje. Iš karto noriu pasakyti, kad alkoholio aš nevartojau. Ryte susitikom su visais kitais papusryčiauti, papasakojome jiems, kas nutiko, visi liko pakraupę. Išgirdę apie mūsų karštą vakarą visi džiaugėsi, kad jiems to nereikėjo patirti.

Viešbučio darbuotojai apsimetė, kad tai buvo pirmas toks atvejis. Davė mums kitą kambarį – didesnį, garžesnį. Daugiau tai nepasikartojo, bet visas atostogas mane kankino baimė. Viskas baigėsi gerai, bet kambarys, kuriame vaidenosi... Į Turkiją daugiau nenuvykau ir kažkaip kol kas nenoriu.

Šis pasakojimas dalyvauja konkurse „Mano karščiausias vakaras“. Savo laiškus siųskite adresu pilieciai@delfi.lt

Vieno pasakojimo autorius laimės 600 eurų vertės prizą išskirtinės prabangos 5* viešbutyje „Amsterdam Plaza“, Palangoje.