Štai viena mano draugė, pavadinkime ją Lione, nuo pat devyniolikos metų bandė susirasti partnerį: eidavo į šokius, barus, naktinius klubus, registravosi ne vienoje pažinčių svetainėje. Nueita ne į šimtus, o į tūkstančius pasimatymų.
Pirmieji pasimatymai su labai retomis išimtimis tapdavo ir paskutiniaisiais. Ne, ne, ji nėra kokia nors laumė ragana, ji netgi simpatiškos išvaizdos. Ne, ne, Lionė nėra kokia nors surūgėlė susiraukėlė, ji puikiai supranta humorą, gan laisvai bendrauja, dirba, puikiai gamina. Tai kokia priežastis? Šito ji ir manęs yra klaususi to ne vieną kartą.
Manau, kad yra dvi pagrindinės priežastys. Pirmiausia, tai didžiulė desperacija, tas niekaip nepaslepiamas noras susirasti bet kokį vyrą. Nei vienas nenori būti, tas „bet koks“. Apskritai, santykiai yra kuriami tada, kai sutinki tokį žmogų, kuris tau be galo patinka, kuris tave traukia, kuris tau atrodo pats gražiausias, pats mieliausias. Tik tokiu atveju galima nuoširdi partnerystė ar santuoka.
Be to, vyrai yra medžiotojai, būtent jie medžioja moteris. Ne vieną vyrą ir išgąsdindavo tas medžiotojiškas, ieškantis minėtosios mano draugės žvilgsnis. Ji netgi drauges samdydavo palaikyti jai kompaniją naktiniuose klubuose: tiesiog ji nupirkdavo kokteilį ir reikėdavo su ja pabūti, nes vienai jai buvo nedrąsu. Visi tie bandymai buvo veltui.
Gana dažna priežastis, kodėl moterims nepavyksta užmegzti ir puoselėti santykių, yra tiesiog frigidiškumas. Frigidiškumas nėra būsena, nėra nuotaika, nėra „nusistatymas ar požiūris“. Tai liga, sutrikimas.
Taigi, kas tas frigidiškumas? Sąvoka „frigid“ kilo iš prancūzų kalbos ir reiškia kažką panašaus į „šaltas, kietas“. Iš tiesų frigidiškos moterys sąmoningai ar nesąmoningai rodo šaltą jausmą priešingos lyties atžvilgiu – joms nepriimtina bet kokios formos fizinė aistra.
Frigidiškos moterys ne tik vengia seksualinių santykių, bet ir paprastų apkabinimų, bučinių, prisiglaudimo. Jas tai trikdo. Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje rašoma, kad „frigidiškumas (lot. frigidus – šaltas), lytinis šaltumas, fiziškai ir psichiškai sveikos moters susilpnėjęs lytinis potraukis, bjaurėjimasis lytiniais santykiais, jų vengimas.
Frigidiškumas atsiranda dėl įgimtos lytinės funkcijos nepakankamumo, lytinio pobūdžio psichikos traumos, labai griežto auklėjimo vaikystėje – įskiepyto neigiamo požiūrio į lytinius santykius“.
Taip pat pabrėžiama, kad „dėl frigidiškumo būna nejautrios erogeninės zonos, moterys nesapnuoja erotinių sapnų, lytiškai santykiauja tik iš pareigos, kitais požiūriais frigidiškos moterys sveikos (normali lytinių liaukų funkcija, ryškūs lytiniai požymiai), gali gimdyti“.
Frigidiškumą specialistai apibūdina kaip patologinį seksualinio elgesio sutrikimą. Tai gali pasireikšti, pavyzdžiui, nuolatiniu seksualiniu nusiteikimu, bet ir nesugebėjimu susijaudinti ar patirti orgazmą. Frigidiškos moterys net ir mylėdamosi nejaučia jokio malonumo. Na, o kraštutiniu atveju frigidiškumas pasireiškia tuo, kad moteris negali pakęsti bet kokio fizinio artumo ir prisilietimo.
Frigidiškumo priežastys gali būti labai įvairios. Yra tiek fizinių, tiek emocinių priežasčių. Fizinės priežastys gali būti, pavyzdžiui, kraujotakos sutrikimai arba hormonų pusiausvyros išsiderinimas nėštumo metu ir po gimdymo. Menopauzės metu taip pat dažnai moteris jaučia seksualinio potraukio trūkumą. Tačiau nėštumas, pogimdyvinė būklė ar menopauzė yra laikini sumaišties etapai, kurie eina ir praeina. Tuo tarpu frigidiškumas yra kur kas rimčiau.
Frigidiškumą gali lemti ir psichikos ligos, tokios kaip depresija ar nerimo būsenos, kartais – šizofrenija. Frigidiškumą gali sukelti įgytos elgsenos modeliai, pavyzdžiui, jei moteris buvo auklėta itin priešiškoje aplinkoje ir vyraujant tam tikram mentalitetui (pavyzdžiui, vieniša motina sako dukrai nuolat bruka mintį, kad „visi vyrai kiaulės“, kita vertus, esant normaliai raidai, tam ir yra paauglystės krizės, kad žmogus atsiskirtų nuo tėvų ir išsiugdytų savo nuostatas, todėl auklėjimo ir tėvų kaltinti nereikia).
Iššaukti tokią ligą, kaip frigidiškumas, gali seksualinė prievarta ar kita neigiama patirtis seksualinėje srityje. Ir tai – nebūtinai išprievartavimai. Štai kita mano pažįstama, pavadinkime ją Aušra, ištekėjo iškart po vidurinės mokyklos baigimo. Tiesą sakant, apie intymius reikalus ji nieko neišmanė, buvo dar visiškai vaikas.
Truputį vyresnis partneris nebuvo kantrus, jis nuolat bandė „pralaužti ledus“. Kodėl ji tekėjo? Mylėjo? Jautė prisirišimą? Jautė aistrą? Ne. Todėl, kad norėjo ištekėti – žinote, ten tos baltos suknelės, princesių vaizdavimas nuotraukose ir taip toliau. Tokios, sakyčiau, nenatūralios, dirbtinės vedybos griuvo taip, kad net driokstelėjo.
Galbūt, jei Aušros vyras būtų buvęs kantresnis, nebūtų daręs spaudimo, galbūt palaipsniui visas santuokinis gyvenimas būtų susiklostęs. Tačiau negalima pateisinti ne tik Aušros buvusio sutuoktinio, bet ir pačios Aušros. Juk ne vyro jai reikėjo, o vestuvių. Deja, daugelis moterų taip pasielgia. Ir ką gi, tiek Aušra, tiek kitos, kurios panašiai sumano pamanipuliuoti, po to lieka vienos.
Frigidiškoms moterims retai kada pavyksta užmegzti pilnavertį ryšį. Greit išryškėja ne tik problemos intymiame gyvenime, bet ir paprasto kasdieninio bendravimo lygmenyje. Tokiuose santykiuose pasireikš nesusikalbėjimas, partnerio vengimas, atstūmimas, nenuoširdus bendravimas arba išsvis jo stoka, susvetimėjimas. Bet kokiu atveju tokie santykiai yra pasmerkti žlugti dar tik pačioje jų užuomazgoje. Sąjunga ar santuoka nutrūksta po kelių mėnesių ar kelerių metų.
