Nekvestionuoju policininkų, prokurorų, teisėjų ar advokatų veiklos svarbos, tačiau yra ir kitų labai svarbių profesijų.
Esu daugiavaikė mama ir galvoju sau naktimis – kas būtų, jei su vyru stipriai susirgtume koronavirusu ir atsidurtume ligoninėje? Kas būtų su mūsų mažamečiais vaikais?
Juk turime jais intensyviai rūpintis visą parą, septynias dienas per savaitę. Vaiko teisių pareigūnai ir globėjai ateitų į Covid-19 židinį prižiūrėti mažų, išsigandusių ir galimai sergančių vaikų? Gal ir ateitų, bet kiek tai kainuotų mūsų valstybei, jei tokių šeimų būtų ne viena? Ir kokią traumą patirtų vaikai!
Neduok Dieve, kažkuris iš daugiavaikės šeimos tėvų mirtų ar taptų neįgalus. Tuomet vaikų auginimo ir išlaikymo naštą bent iš dalies tektų perimti valstybei, t.y., visiems mokesčių mokėtojams. O juk mes auginame vaikus ne šiaip savo pramogai – jie bus mūsų visų valstybės ateitis, jie dirbs, kurs ir užtikrins pensijas tiems, kurie dabar valdžioje.
Gaila, kad politikams rūpi ne tie piliečiai, kurie iš tiesų aukojasi vardan mūsų visų ateities, atsakingai augindami vaikus, bet narkotikų legalizavimas.
Ir ar tikrai teisingai sudaryta skiepijimo eilė? Po medicinos darbuotojų ir kitų neabejotinai pandemijos metu svarbių profesijų atstovų aš pirmiausia skiepyčiau daugiavaikes mamas, nes tai yra reikalingiausias ir prasmingiausias darbas tiek augančio žmogaus, tiek visos visuomenės atžvilgiu. O mamos netektis – skaudžiausia, kas gali nutikti vaikams. Taigi, bijau ne dėl savęs, o dėl savo vaikų.
