Mano vyras turi tokį įprotį visur užtrukti. Niekada nepasakys, kur, nesu tikra, ar net pats žino – bent jau aš tikrai nežinau. Bet dėl jo ir dėl laiko niekada negali būti garantuotas.
Tai vyksta ir trumpuose nedideliuose reikaluose, pavyzdžiui, nuėjime į dušą arba tualetą. Ryte, kai turime išeiti, jis gali pusvalandį ar ilgiau užtrukti tualete – na, tas yra visai suprantama, gal žmogui suskaudo pilvą.
Bet nuėjęs susitvarkyti plaukų su želė, kartais irgi trunka pusvalandį, o kai neištvėrusi įeinu, randu jį sėdintį su telefonu. Matau, kad ne žinutes rašinėja, o tiesiog eina per srautą. Sako, kad užsimiršo.
Blogiau, kai tai vyksta ir dideliuose dalykuose ar ne namuose. Papasakosiu, kaip mums būna.
Tarkime, žinau, kad jis dirba iki 17 val. 18 val. jo vis dar nėra, manau, viršvalandžiai... Nieko neįspėjęs jis pasirodo 21 val. Kai supykstu, kad jaudinausi, supyksta atgal, kad kai darbas užtruko, neturėjo kada paskambinti.
Per vienus Naujuosius metus jis išėjo nupirkti dar šampano (čia dar tais laikais, kai šampaną buvo galima pirkti jo prireikus, o ne pagal grafiką), sakė, tuo pačiu užsuks pasveikinti gimtadienį tą dieną minėjusio draugo – perduos mūsų bendrą dovaną, kadangi draugas gyvena visai šalia. Kaip išėjo, taip sugrįžo praėjus trims valandoms.
„Su draugu užsišnekėjau“, – gūžčiojo jis, o aš per tą laiką viena su mišraine ir svečiais sėdėjau.
Kitą kartą jis parvežė namo savo mamą ir negrįžo. Buvo vėlus vakaras, o jis tiesiog negrįžo. Aš net į policiją skambinau! Paskui radau jį kieme, žaidžiantį telefonu, tiesiog sėdintį savo mašinoje.
„Norėjau pabūti vienas“, – gūžčiojo vėl.
O prieš dvi savaites išvažiavo parvežti kebabų ir jų alkana laukiau iki nakties... 4 valandos kebabams vežti? Gal jie iš Klaipėdos keliavo, klausiau aš? Vėl gūžčiojo, kad važinėjosi, dar mašiną nusiplovė, dar kažką.
Negalvoju apie neištikimybę, nes pažįstu savo vyrą ir tikrai matau, kad jis tiesiog nuoširdžiai nesupranta, kodėl turėjo pranešti, kad užtruks. Jokie paaiškinimai neveikia, lyg ir išgirsta, bet įpročiai ima viršų. Jau bijau Kalėdų – dėl šių metų aplinkybių švęsime jas tik dviese, tai ką darysiu, kai jis vakare išeis kūčiukų ir liksiu sėdėti prie stalo viena?
Gal turite kokių patarimų, kaip šioje situacijoje „išauklėti“ savo vyrą? Ačiū.
